Šiandieną buvo ta diena, kai skaityti rytinius tweet‘us apsimokėjo – tik perskaitęs organizatorių žinutę prisiminiau, kad TEDxVilnius įvyks šiandieną, o ne rytoj, kaip aš maniau. Tiems, kas nežino kas yra TED (šifruojasi kaip Technology, Education, Design), tai – konferencijų pasaulio “Bentley”: vieta, kur neeiliniai žmonės – Bill‘as Clinton‘as, Douglas Adams, Steve Jobs, Isabel Allende ir kt. – daro pranešimus nestandartinėmis temomis – spaghetti padažo istorija, klasikinės muzikos vaidmuo sprendžiant Izraelio-Palestinos konfliktą, kaip nulaužti Wii konsolę ar kas trukdo įveikti AIDS epidemiją besivystančiose šalyse. Kadangi pats TV neturiu, TED pranešimai man …

Aplinkiniai vis dažniau kalba apie tai, kaip internetas išgelbės mus nuo visų šiuolaikinio gyvenimo blogybių: būtinybės lankytis lietuviškuose knygynuose, žiūrėti pensininkams subalansuotas TV laidas, išgyventi santykių per atstumą krizes, nerimauti dėl augančios nedarbo, toleruoti pietryčių Azijos karines chuntas ar skaityti apie vaikus mirštančius nuo maliarijos. Todėl aš manau, kad mums atėjo laikas atvirai pasikalbėti apie tamsiąją interneto pusę. Pasikalbėti apie tai, kad tikrąją grėsmę skaitmeniniam lietuvio gerbūviui kelia ne tradiciniai interneto blogiukai – pedofilai iš Vakarų, programišiai iš Rytų ir komentatoriai iš Delfi.lt – bet mūsų pačių socialinė aplinka: draugai, pažįstami, klasiokai…

Praeitą savaitę Lietuva išgyveno netikėtą verslumo protrūkį: kur bepasisukdavau, vis matydavau ir girdėdavau odes giedamas kūrybingam verslui ir asmeninei iniciatyvai. Fermento, Western Union, Coffee Inn istorijos aprašomos žiniasklaidoje ir pristatomos konferencijose įkvėpė tikėti, kad dar ne viskas šioje valstybėje yra taip blogai, kaip stengiasi įrodyti pagiežingi žurnalistai. Dar įdomiau buvo ne vien tik girdėti, kas vyksta aplinkui, bet pačiam sudalyvauti StartupJam Baltics renginyje visą savaitgalį vykusiame Šiuolaikinio meno centre (ŠMC). Kadangi renginyje buvau ne šiaip sau, o su tikslu sukurti veikiantį naujos svetainės prototipą (daugiau apie tai artimoje ateityje), įspūdžiai mano yra gana padriki ir subjektyvūs, bet vis tiek noriu jais pasidalinti.

Vakar mačiau baisiai įdomų filmuką iš ciklo apie gamtą. Jau pati pirma frazė ko verta: “Babuinai visada turi slaptą vandens šaltinį, bet jie niekam nepasakys kur jis yra”. O šiaip čia pasakojama apie tai kaip čiabuviai žaidžia suktus psichologinius žaidimus su babuinais ieškodami vandens Kalahario dykumoje. Pasirodo Afrika taip pat turi savo Dostojevskius, ne kitaip.

Šiandieną gana netikėtai supratau, kad esu blogas žmogus. Aš tyčiuojos iš Olialala prekinio ženklo ir tautinių TV kanalų, juokiuosi, kai kiti pasakoja anekdotus apie ekskursijas Akropolyje, šantažuoju klientus apmokėti sąskaitas naudodamas IT techninius terminus, be gailesčio išmetu žmones iš draugų sąrašo Facebook‘e, siunčiuosi naujausius filmus bei albumus iš Linkomanijos ir niekad nepraleidžiu progos garsiai išsakyti savo nuomonę apie kai kurių eismo dalyvių vairavimo įgūdžius.
Tačiau netgi toks beširdis ir ciniškas žmogus kaip aš ankščiau ar vėliau prieina liepto galą ir pajunta norą bent dalinai atpirkti savo nuodėmes. Ilgai mąsčiau kaip tai …