“Jūsų sūnus padarė avariją, bet šitą reikalą galima užglaistyti, jei greitai surinksite porą tūkstančių litų.” Atrodo, visiems aišku, kad už tokių pareiškimų slepiasi telefoniniai sukčiai, bet žiūrėk, kai susilaukia žmonės tokio skambučio vieną dieną, racionalus protas užleidžia vietą panikai ir emocijomis. Ir neša žmonės pinigus sukčiams - dideli ir maži, jauni ir seni, po pora tūkstančių, o kartais ir po keliasdešimt tūkstančių. Nors aš, kaip ir daugelis kitų piliečių tokį elgesį laikau smerktinu, kažkur viduje taip pat stebiuosi telefoninių sukčiu sugebėjimais. Jūs įsivaizduojate, kiek pinigų jie uždirbtų įmonėms, jeigu juos įdarbinti pardavimų vadybininkais?

Lietuviškus sukčius šiandieną prisiminiau, nes perskaičiau žinutę apie tai, kad tokie nusikaltimai yra ne ką mažiau paplitę užsienio valstybėse - netgi tokioje tvarkingoje šalyje kaip Japonija, sukčiai kasmet išvilioja apie 200 milijonų eurų. Skirtumas tame, kad Japonija yra technologiškai labiau pažengusi, todėl nusikaltėliai pinigus mėgsta išvilioti ne atsiųsdami kokį pėstininką atsiimti pinigų, o įtikindami aukas bankomatu pervesti sąžiningai užgyventas jenas. Sukčiavimo būdas ne iš lengvųjų, nes dažnai nusikaltėliams tenka įtikinėti ir mokyti pagyvenusius žmones naudotis bankomatais. (Vėlgi, įsivaizduojate kokį postūmį išgyventų mūsų elektroninė prekyba, jeigu, pavyzdžiui, pigu.lt įdarbintų tokią nusikaltėlių gaują? )

Telefoninių sukčiavimų akivaizdoje visi - nuo Teisingumo ministro iki pensininkų iš jūsų laiptinės - klausia kaip apsisaugoti nuo šių pinklių? Na, kaip rodo Lietuvos ir kitų šalių patirtis, lengviausias, nors anaiptol ne veiksmingiausias, būdas kovoti su šiuo nusikaltimu yra viešai perspėti žmones. Japonai, be viešumo pasitelkė ir technologines priemones. Chiba bankas prieš porą dienų pažadėjo savo bankomatuose sumontuoti mobilaus ryšio slopintuvus. Slopintuvai, iki šiol taikyti plačiai taikyti kino teatruose ir ligoninėse, bus sureguliuoti slopinti ryšį vos 1-2 metrų spinduliu, bet to pakaktų, kad senyvos aukos nutrauktų pokalbį su sukčiais… ir stovėdami prie bankomato pasijustų bejėgiai. Tada, matyt, pradėtų mąstyti apie technologinę pažangą, o paskui ir apie pačios situacijos absurdiškumą, kol galiausiai pasakys pašnekovui “Shinezu buso kuso!”

Štai kur dėmesio vertas mąstymas! Esu įsitikinęs, kad panašūs technologiniai sprendimai Lietuvoje labai netgi praverstų: įsivaizduokite, kaip pagerėtų valstybės valdymas, jei rinkėjai norintys balsuoti už Paksą, Uspaskichą ar dar kokį politinį nevidoną galėtų tai daryti tik internetu. Praktiškai, turėtume win-win situaciją valstybėje, nes arba trečdalis Lietuvos labai greitai pramoktų elektroninio raštingumo ir sėstų ant DSL’o arba nereikėtų raudonuoti skaitant kokie niekšeliai vaikšto Seimo koridoriais.