Michelle L. Long yra buhalterė iš Kanzaso miesto, Missouri valstijoje. Ji turi savo individualią įmonę ir ilgą laiką užsiėmė smulkių ir vidutinių įmonių buhalterijos tvarkymu. Jeigu Michelle gyventų šalyje su giliomis baudžiavinio darbo tradicijomis ir žema interneto skvarba, ji tikriausiai skirtų visus savo vakarus buičiai - ruoštų valgyti šeimai, skalbtų, lopytų, popintų savo vyrą – o savaitgalį atsiduotų agrariniams malonumams kapstydamasi savo sode. Tačiau kadangi Michelle gyveno Kanzase, savo laisvalaikiu jį rašė knygą apie technines buhalterijos subtilybes. Knyga “Sėkmingas QuickBooks konsultavimas” (“Successful QuickBooks Consulting”) nesudomino nei  vienos leidyklos, todėl Michelle savarankiškai išleido ją per CreateSpace svetainę. Per tą laiką, kol knyga yra prekyboje, Michelle suspėjo parduoti 2,000 vienetus ir užsidirbo apie $22,000.

Ši istorija iliustruoja, kaip sparčiai keičiasi knygų verslas: tuo tarpu, kai tradicinės leidyklos išgyvena sunkius laikus ir keikia internetą dėl krentančios pelno maržos bei augančios konkurencijos, leidyklos įgalinančios autorius savarankiškai išleisti knygą neatsigina užsakovų. Šiuolaikinių technologijų dėka, šios leidyklos leidžia rašytojams atsispausdinti, kad ir vieną knygą už vos 5 dolerius. Palyginimui, tradicinės leidyklos paprastai leidžia tiražus ne mažesnius kaip 500 vienetų ir reikalauja už savo paslaugas keturženklių ar net penkiaženklių sumų.  Be to, žemesnės kainos anaiptol nereiškia žemesnės kokybės – tokių leidyklų spausdinamos knygos nieko nesiskiria nuo leidinių gražiais viršeliais išdėliotų Barnes & Nobles, Vagos ar Bookberry lentynose. Todėl visai nenustembu perskaitęs, kad Blurb, pirmaujanti leidykla tarp savarankiškai besispausdinančių, vos per du metus spėjo išauginti savo pajamas nuo 1 iki 30 milijonų dolerių.

Iš pirmo žvilgsnio naujas leidyklų verslo modelis prieštarauja sveikai logikai: kaip leidyklos gali uždirbti pinigus siūlydamos autoriams išsileisti knygą už kapeikas? Paprastai, naujos kartos leidyklos pardavinėja autoriams konkrečias paslaugas – viršelio dizainą, reklamos koordinavimą, leidinių platinimą per internetines parduotuves, kurių kaina gali svyruoti nuo $99 iki $100,000. Antra vertus, abi pusės gali susitarti, kad leidykla atliks reikalingus darbus nemokamai, bet pasilaikys sau dalį pajamų gautų iš pardavimų: pavyzdžiui, buhalterės Michelle leidyklai atitekdavo apie 50% pajamų nuo parduotos knygos. Atrodytų, kad rašytojai leidžiantis savo knygas per tokias leidyklas yra kur kas blogesnėje situacijoje – jie ne tik negauna avanso už savo knygą, bet dar turi investuoti nuosavus pinigus. Tačiau jų gaunamos pajamos iš pardavimų yra kur kas didesnės nei tie 15%, kuriuos didžiosios leidyklos paprastai moka už knygas kietais viršeliais, ar 10% - už knygas minkštais viršeliais.

Nors ekonominė tokio verslo nauda yra akivaizdi, jo kultūrinės pasekmės yra kur kas painesnės. Daugelis savo knygas leidžiančių autorių yra tam tikros, siauros srities ekspertai, norintys pasidalinti savo žiniomis su kitais kolegomis besidominčiais šia sritimi. Tokios knygos gali būti labai naudingos skaitytojams, bet, anot šioje srityje dirbančio vadybininko, specializuotų knygų pardavimai vidutiniškai siekia vos 150 vienetų. Tačiau pagrindinė leidyklų duona išlieka romanai, poezijos ir nuotraukų rinktinės. Retkarčiais, šioje kategorijoje pasirodo knyga verta skaitytojų dėmesio. Taip atsitiko su pirmuoju Lisa Genova’os romanu “Nejudanti Alisa” (Still Alice). Tačiau knygynų savininkai teigia, kad iš tūkstančio knygų, kurias autoriai išleidžia savarankiškai, yra galbūt dvi, kurias tikrai vertėtų išleisti. Leidyklos Lulu Enterprises direktorius – Robert’as Young’as – sutinka su šia nuomone pripažindamas, kad “mes tikriausiai esame išleidę didžiausią blogos poezijos seriją per visą žmonijos istoriją“.

Na, ir atsisveikinimui praktiškas patarimas: jeigu jau nuspręsite, kad jūs būtinai turite išleisti savo knygą, rašykite apie ką tik norite išskyrus Tailando karališką šeimą. Australas Harry Nicolaides šio patarimo nepaisė, todėl išleidęs savo pirmą romaną „Verisimilitude“ (kurio pardavė tik 7 vienetus) netrukus atsidūrė teisme, kur buvo apkaltintas karališkos šeimos įžeidimu ir nuteistas kalėti tris metus. Kas žino, kaip susiklostytų jo likimas, jei Harry Nicolaides vis dar gyventų pasaulyje, kur spausdinamos tik tos knygos, kurios sulaukia leidyklų įvertinimo.