Home » Gyvenimas, Menas, Muzika, Verslas

Liaudies ekonomika arba kodėl reikia džiaugtis ekonomine krize (I)

1 June 2009 No Comment

Straipsnis iš balandžio mėnesio Miesto IQ žurnalo.

***

Daugelio žmonių vaizduotėje ekonomika yra sausas mokslas pilnas tarptautinių terminų ir neaiškių grafikų. Netgi kasdienė ekonomika, kurios dėsniai nulemia mūsų atlyginimo dydį, naujo būsto kainą ir bedarbių skaičių šalyje, daugeliui žmonių yra tokia neaiški sritis, kad jie žymiai mieliau patiki prietarais ir subjektyviais paaiškinimais nei ekonominių rodiklių suvestinėmis. Iš tikrųjų ekonomikos poveikis žmonių gyvenimui yra kur kas gilesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio ir jis susiveda ne vien tik į pinigų skaičių žmogaus piniginėje. Todėl šiame straipsnyje pasižiūrėsime į ekonominio nuosmukio kamuojamus Vakarus  ir pažiūrėsime kokie yra netikėti lėtėjančios ekonomikos ženklai, kokias naujas tendencijas ji išryškina visuomenėje ir kokias galimybes suteikia iniciatyviems žmonėms.

Gydytojas Ronald‘as Frane‘as jau daugiau nei septynis metus dirba savo nuosavame odontologiniame kabinete Vašingtono mieste (Washington D.C.). Tą dieną, kai radijo laidos This American Life žurnalistas užkalbino gydytoją Frane‘ą, jo pacientų sąraše buvo dešimt žmonių: be įprastų nusiskundimų, du pacientai atėjo dėl suskilusių dantų, o vienas – dėl dantų griežimo. Nevalingas dantų griežimas ir žandikaulių suspaudimas pacientus paprastai kamuoja naktį, kai jie miega. Pasak gydytojo, tokie simptomai dažniausiai yra laikini ir ilgainiui išnyksta, bet siekdamas apsaugoti savo pacientų dantis jis paprastai rekomenduoja jiems įsigyti naktines apsaugas. Kas netikėta pačiam gydytojui – tai, kad per pastaruosius tris keturis mėnesius jis sulaukia dvigubai daugiau žmonių besikreipiančių į jį dėl suskilusių dantų ir nevalingo griežimo. Maža to, jo kolegos Niujorke, Konektikute ir Floridoje pastebi lygiai tą pačią tendenciją. Pasak stomatologų, tokį elgesį derėtų aiškinti tuo, kad vis daugiau žmonių patyria didelį stresą dėl savo darbo, bendros ekonominės situacijos, savo rytojaus ir šis stresas nevalingai išreiškiamas per žandikaulių spazmus. Štai jums viena priežastis, kodėl darbo biržoje užsiregistravusių žmonių tarpe nerasite nei vieno stomatologo.

Kiek subtilesnį sunkmečio poveikį žmonių elgesiui galima aptikti drabužių parduotuvėse. Akivaizdu, kad prabangiais prekiniais ženklais prekiaujantys boutique‘ai šiais laikais negali pasidžiaugti augančiomis apyvartomis, bet ar tai tikrai yra nuosmukio požymis? Gal tiesiog nauja Marc Jacobs kolekcija buvo išpeikta Vogue žurnale arba „Du Broliai“ netinkamai sudėliojo sezono kainodarą? Buvęs JAV Federalinių rezervų banko pirmininkas Alan‘as Greenspan‘as manė, kad vyriškų apatinių pardavimai žymiai tiksliau atspindi ekonominę situaciją. Anot Greenspano, vyras visų pirma privalo pasirūpinti pirkiniais, kurie yra aiškiai matomi: nauja suknelė žmonai, mokykliniai drabužiai vaikams, galiausiai pačiam neprošal įsigyti naujus batus. Tuo tarpu vyriški apatiniai atsiduria būtiniausių pirkinių sąrašo gale, nes jų nemato niekas išskyrus kitus vyrus persirengimo kambaryje (ir jiems nuo to nei šilta, nei šalta). Dėl šios priežasties apatinių pardavimai gerais laikais atrodo kaip tiesi linija: vyrai šiam reikalui išleidžią vienodą pinigų sumą. Tačiau kai šeimos biudžetas staiga ištuštėja, vyrai ima taupyti savo apatinių sąskaita ir pardavimų tiesė staiga neria žemyn.

Nors suskilę dantys ir skylėti apatiniai yra nuostabūs ekonominiai rodikliai, kai kuriems gerai išauklėtiems šio žurnalo skaitytojams jie gali pasirodyti nepriimtini. Ne bėda, juk visada galima rasti kitų rodiklių koreliuojančių su akcijų indekso nuosmukiu. Pavyzdžiui, pasaulinė bankų krizė suteikė labai stiprų postūmį Lietuvoje plačiai mėgstamam hobiui – agro-meditacijai: šiais metais 19% daugiau amerikiečių šeimų pareiškė, kad jie ketina auginti savo vaisius ir daržoves ir suteikti gyvenimui prasmę kapstantis po lysves. Muzikine klausa apdovanoti žmonės kol kas atsispiria dirvožemio traukai, bet aktyviai ieško būdų kūrybiškai išreikšti savo pyktį ir agresiją. Kaip teigia britų tinklo The Music King generalinis direktorius Paul Humpage, muzikos instrumentų pardavimai šiais metais išaugo 45% ir gitaros bei būgnai yra ypač populiarūs tarp pirkėjų. Kitas teigiamas sunkmečio rodiklis yra sumažėjęs ryklių užpuolimų skaičius. George Burgess, žinomas jūros gyvūnų specialistas, teigia, kad 2008 metais užfiksuotų užpuolimų skaičius (51) buvo mažiausias per pastaruosius penkis metus ir to priežastis yra sulėtėjusi ekonomika. „Žmonės turi mažiau pinigų, rečiau išsiruošia atostogauti pajūryje, todėl rečiau susiduria su šiais plėšrūnais,“ komentuoja jis.

Krentantys indeksai, degančios širdys

Ekonomikos specialistai yra linkę suvesti krizės poveikį į pardavimų svyravimus: sustojo būtų pardavimai, niekas neperka naujų automobilių, plazminiai televizoriai dulka prekybos salėse – reiškia šalyje akivaizdi krizė. Tačiau ekonominis nuosmukis įtakoja ne vien tik šeimos pirkinius, jis taip pat keičia žmonių elgesį ir lūkesčius. Nors mes esame įpratę manyti, kad šie pokyčiai būna išskirtinai neigiami, žurnalistai pastebėjo bent tris teigiamas tendencijas, kurių dėka žmonės tampa laimingesni.

Štai pažvelkime į finansininkus: investiciniai bankininkai, privataus kapitalo fondų atstovai, biržų makleriai ir finansų analitikai iki šiol buvo žinomi kaip protingi, agresyvūs, godūs, arogantiški, akiplėšiški, riziką mėgstantys ir darbui aklai atsidavę žmonės. Viena savybė, kuri iki šiol buvo visiškai svetima šiems ‚visatos valdovams‘ buvo… mandagumas. Ambicingi jaunuoliai, ką tik pabaigę elitines verslo mokyklas, praleisdavo interviu su būsimais darbdaviais, su panieka žvelgdavo į kitus verslininkus ir nesivargindavo skirti daugiau nei 20 minučių savo milijonines santaupas jiems patikintiems klientams. Tačiau nepavydėtina ekonominė padėtis išmokė finansininkus gerų manierų greičiau nei tai būtų padariusi pati Meri Popins. Kaip teigia vienas iš Société Générale investicinio banko vadovų, “ankščiau susitikimas su klientu vykdavo labai trumpai, o išėjęs iš kabineto dar praeidavau pro  tuziną savo konkurentų kantriai laukiančių eilėje. Dabar įmonės generalinis direktorius skiria man visą valandą savo brangaus laiko ir po susitikimo dar asmeniškai palydi iki mašinos.” Suprasti šiuo pokyčius nesunku: juk krizės metu, kai yra visiškai neaišku, kas išgyvens ir diktuos žaidimo sąlygas išaušus rytojaus dienai, būti mandagiu su visais aplinkiniais yra apdairiausia verslo strategija.

Tęsinys.

Leave your response!

Add your comment below, or trackback from your own site. You can also subscribe to these comments via RSS.

Be nice. Keep it clean. Stay on topic. No spam.

You can use these tags:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

This is a Gravatar-enabled weblog. To get your own globally-recognized-avatar, please register at Gravatar.