Visai neseniai Wall Street Journal laikraštis paprašė Scott‘o Adams‘o – korporatyvinį gyvenimą pašiepiančio komikso „Dilbert“ autorių - pasidalinti savo nuomone apie tai, iš kur gi gimsta kūrybiškumas. Scott’as siūlo skaitytojams padėti į šalį savo elektroninius įrenginius, atsitraukti nuo plačiajuosčio interneto pagundų ir nepabijoti atsiduoti nuoboduliui. Atstovėkite 10 min eilėje prie kasos, nuvažiuokite į sodą nenusipirkę šeštadieninio Lietuvos Ryto, praleiskite pusvalandį spoksodami į judrią Karoliniškių gatvę. Anot Scott‘o, jei išliksite atkaklūs, vieną įstabią dieną, kai nuobodulys galutinai prirems jus prie sienos, jūs pagaliau imsite žvelgti į kasdienybę netikėtu kampu ir jūsų galvoje pradės kristalizuotis netikėtos, originalios idėjos. Nors man pačiam tokia nuobodulio terapija labai padeda, įsivaizduoju, kad siekti kūrybiškumo tokiu būdu yra nemažas iššūkis, ypač jeigu jūs siekiate tai padaryti savo kompanijoje ar netgi valstybėje. Todėl žemiau noriu pasidalinti trimis principais, padėsiančiais sukurti inovatyvų verslą ir nugyventi įdomų gyvenimą.

Problemų turgus

Jeigu tikėti internetiniais tinklaraščiais, viskas ko reikia sukurti sėkmingam verslui yra pasirinkti tinkamą problemą ir sukurti tobulą sprendimą jai. Deja, tinklaraščiai nutyli apie ironišką aplinkybę ženkliai apsunkinančią šios formulės įgyvendinimą: žmonės turintys problemas, paprastai nemoka jų spręsti, o tie, kas turi reikalingus įgūdžius, nemato pačių problemų. Užtenka apsilankyti bent viename startupų renginyje, kad pamatytumėte kaip giliai yra įsišaknijęs šis paradoksas. Jaunieji geek‘ai per 48 valandas be vargo sukurpia įmantrią programėlę išmaniajam telefonui, bet paklausti kokias problemas jie ketina spręsti šiuolaikinių technologijų pagalba, jie ima kalbėti apie tai, kaip sunku yra surasti gerus straipsnius internete ar suderinti pietų laiką su kolega iš kitos įmonės.

Polinkis į miopines problemas yra gana logiška sistemingo darbo vienoje srityje problema, nes kuo daugiau metų žmogus praleidžia prie konkrečios problemos sprendimo, tuo mažiau jo gyvenime lieka vietos nuostabai, netikėtumams ir naujoms problemoms, iš kurių ir gimsta inovatyvūs verslai. Tad jūsų pirmas žingsnis link inovatyvaus verslo turėtų būti atvirumas skirtingoms veiklos sritims ir noras bendrauti su įvairaus sukirpimo žmonėmis. Klasikinis baletas, motociklų tiuningas, organinė sodininkystė ir naujausi genų terapijos pasiekimai – viskas tai puikiai dera su noru kurti verslą, nes gyvenimas skirtingų sričių sandūroje ne tik padeda įžvelgti naujas, vertingas problemas, bet ir pasufleruoja nestandartinius būdus joms spręsti.

Soundcloud – populiarus portalas, kuriame muzikantai dalinasi savo įrašais – gimė todėl, kad jo įkūrėjams įgrįso siuntinėti el.laiškus su savo muzikiniais kūriniais įrašų studijoms ir prodiuseriams. “Nejaugi, niekas iki šiol nesugebėjo sukurti paprastos platformos, kur mes galėtume laikyti savo įrašus, o siuntinėti tik nuorodas į juos?” paklausė jie savęs ir po keleto mėnesių pristatė susižavėjusiai Berlyno publikai techninį sprendimą. Viena iš įdomiausių internetinių mokėjimų kompanijų, Square, gimė po to, kai įkūrėjo draugas, menininkas gaminantis stiklo dirbinius, pasiskundė kaip sunku yra parduoti savo kūrinius neturint kreditinių kortelių skatytuvo. Sukuręs žaidimų žanrą skirtą žmonėms stokojantiems laiko ir kantrybės, Zynga įkūrėjas Marcus Pincus vadovavosi asmenine patirtimi. Anot jo, esminis video žaidimų trukūmas glūdi tame, jog jie suvalgo daug laiko ir neleidžia žmonėms paprasčiausiai nusipirkti pageidaujamų virtualių prekių.

Trumpavaisiai agurkai vs. aukštaūgės sekvojos

Nekantrumas yra daugeliui lietuvių būdinga savybė, mes norime rezultato čia ir dabar – ir nesvarbu ar kalba eina apie lieknesnę figūrą, vasaros atostogas ar investicijų į naują verslą grąžą. Sovietinės santvarkos metais toks požiūris garantavo geresnį gerbūvį, bet šiuolaikiniame pasaulyje lietuvio noras sukurti pop-up verslą, t. y. paversti eksperimentinę idėją sėkmingai veikiančia, pelninga įmone vos per tris mėnesius, reiškia, jog inovacijų apraiškos neretai yra sutrypiamos pačių autorių. Nenoras rizikuoti ir laukti, kol inovacijos virs pelningu verslu verčia tautiečius kurti projektų yra kuriami pagal standartinę formulę: plačiai paplitusios technologijos + išbandytas verslo modelis + standartiniai rinkodaros kanalai = pelnas. Inovatyvus verslas šiuo atveju yra veikiau netikėta staigmena nei laukiamas rezultatas, juk negali tikėtis išauginti aukštaūges sekvojų giraitės, pasodinęs trumpavaisių agurkų derlių.

Kad ir kas jūs būtumėte – inžinierius kuriantis naujus valymo įrenginius, mokslininkas tyriantis superlaidininkus ar padūkęs vaikis transliuojantis video blogą, kokybiška inovacija reikalauja laiko ir kantrybės. Laikas yra svarbus todėl, kad kurdami naują verslą jūs tiesiog privalote eksperimentuoti: kol priversite naują technologiją paklusti savo norams ar sustyguosite verslo modelį, kol suprasite kaip pritraukti naujus klientus ar sukursite ilgametį konkurencinį pranašumą. Kad ir kaip vaikiškai atrodytų startupų eksperimentai, jie padeda jauniems verslininkams pažinti savo rinkos ypatumus ir kuo daugiau žinių žmonės sukaupia šiame verslo etape, kai jie yra nevaržomi metinių planų ir neįdomūs nei žurnalistams, nei konkurentams, tuo kokybiškesnius sprendimus jie galės pasiūlyti vėliau, kai pažangios technologijos reikalingos jų verslui taps visuotinai prienamos, o investuotojų kišenės plačiai atvertos.

Paimkime Foursquare socialinio tinklo įkūrėją Denis Crowley, jis svajojo sukurti svetainę įprasminančią žmonių buvimo vietą dar 2003 metais, kai retas telefonas turėjo GPS įrenginį, todėl jo pirmasis bandymas – Dodgeball svetainė – naudojo sms žinutes vietai skelbti. Nežiūrint į tai, kad Dodgeball gyvavo gana trumpai (svetainę nupirko Google, o dar po poros metų ji buvo uždaryta), Denis toliau mąstė apie tai, kaip paversti buvimą konkrečioje vietoje smagiu užsiėmimu. Šiandieną, praėjus beveik dešimčiai metų, išmanieji telefonai žinantys jūsų vietą tapo kasdienybe, todėl verslininkai savęs klausia ne kaip jie įkyš GPS siųstuvą į paprasto žmogaus kišenę, bet ką įdomaus galima nuveikti su informacija apie jo vietovę. Štai čia Denis Crowley ir atsiskleidžia kaip ypatingai kūrybingas žmogus, nes jis apie šią problemą galvojo ilgiau, plačiau ir giliau nei jo konkurentai.

Ten Būti Čia

Jei už kiekvieno stipraus vyro stovi įtakinga moteris, tai už kiekvieno sėkmingo startupo stovi įtakinga bendruomenė. Klausimas, kurį šioje vietoje turėtų sau užduoti kūrybingas žmogus yra, ar mano bendruomenė tikrai gyvena Lietuvoje? Lietuviai iš prigimties yra konservatyvūs žmonės, jie atsargiai žiūri į naujoves ir dar atsargiau žiūri į naujoves, kurių autoriai atsiunčia sąskaitą mėnesio gale. Jeigu jums vis dėlto pasisektų ir jūsų pirmieji klientai tiesiog pamiltų jus, paaiškėtų, kad dėl rinkos dydžio tų klientų yra labai nedaug, o jų generuojamas pelnas vos ne vos padengia programuotojų atlyginimą. Galiausiai, net jeigu visi tautiečiai staiga nuspręstų tapti lojaliais jūsų paslaugos vartotojais, išėjus į didesnę rinką vėl tektų pradėti iš pradžių, nes komercinė sėkmė mažoje Baltijos valstybėje anaiptol negarantuoja žurnalistų prielankumo ir partnerių entuziazmo didelėje Vakarų valstybėje, kur gimsta tikrosios sėkmės istorijos.

Silicio slėnis, Nujorkas, Londono Shoreditch rajonas, Berlynas – visuose šiuose vietuose galima rasti sėkmingų startupų ir, kaip taisyklė, sėkmingų startupų skaičius juose gerokai viršija šalies vidurkį. Dėl savo gyventojų skaičiaus, liberalios kultūros, ambicingo jaunimo ir simbiotinių ryšių su vietoje įsikūrusiais investiciniais fondais, žiniasklaidos priemonėmis bei kultūriniais renginiais, paminėti metropoliai tapo idealiomis laboratorijomis naujoms verslo idėjoms veisti. Naujos idėjos čia yra laukiamos ir pageidaujamos, o dėl tamprių ryšių pačioje bendruomenėje išradingas verslininkas neretai gali pasiekti dešimtis tūkstančių vartotojų neišleisdamas nė lito reklamai, kaip visai neseniai atsitiko su muzikiniu portalu Turntable.fm per du mėnesius sulaukusių daugiau nei 200,000 lankytojų. Toks pasisekimas savo ruožtu pažadina žurnalistų susidomėjimą, o po jų į jaunojo verslo duris jau beldžiasi potencialūs partneriai ir investuotojai.

Didžiausias iššūkis ieškant savo bendruomenės yra ne geografinis atstumas: Ryanair bilietas iki artimiausio didmiesčio kainuoja visai nedaug. Didžiausias iššūkis šioje vietoje yra nukeliauti kultūrinį atstumą skirianti žmones su naujomis idėjom ir bendruomenes, kurių tikėjimas ir geranoriškumas gali paversti šiais idėjas veikiančiais verslais. Tai, kad sėkmingiausi Lietuvos startupai – GetJar, Pixelmator, Am Charts – kuria paslaugas visiškai neįdomias mūsų vietos rinkai yra ne atsitiktinumas, mūsų šalis yra paprasčiausiai per maža tokiems specializuotiems verslams. Tas pats galioja ir sėkmingiems Estijos startupams – GrabCAD, Fits.me, ERPLY. Tačiau vienas dalykas, kurio galima pasimokyti iš šių sėkmės istorijų yra suvokimas, kad nuo pat pirmų dienų jūsų inovacijos turi būti skirtos tiems žmonėms, kas supras jų svarbą ir norės jomis naudotis.

Nors paminėti patarimai kūrybingiems žmonėms yra gana abstraktūs, jų įgyvendinimas reikalauja konkrečių žingsnių, o neretai dar ir drąsių sprendimų. Pavyzdžiui, semtis įkvėpimo iš skirtingų sričių bus kur kas lengviau jei rinkdami savo komandą atsispirsite pagundai dirbti su pažįstamo profilio žmonėmis, o vietoj to pasistengsite pritraukti į savo kompaniją darbuotojų, kurių universiteto diplomas ir gyvenimiška patirtis yra visai kitokia. Dėdami pagrindu ilgalaikiam verslui, rinkitės investuotojus, kurių tolerancija rizikai yra kiek didesnė nei valstybinės įstaigos buhalterės – juk eksponentiškai augantis vartotojų skaičius dažnai yra kur kas svarbesnis ir geidžiamesnis sėkmės ženklas nei poros tūkstančių litų pelnas banko sąskaitoje. Na ir žinoma, kaip geras daininkas, nuo pat pirmos dienos ieškokite savo auditorijos, o ją suradę sprendimus priimkite atsižvelgdami į tai, kas yra svarbu jūsų bendruomenei, o ne atsitiktiniam pašnekovui profesiniame seminare.

Esu įsitikinęs, kad po šių žingsnių mes visi galėsime žiūrėti į naujus lietuviškus verslus negalvodami apie tai, kiek talentingų žmonių išnyksta trumpavaisių agurkų lysvėse.