Prisipažinsiu, nežiūrint į kryptingas žurnalistų pastangas subanalinti Snoriuko vėžiuko istoriją, manau, kad šis skandalas gali duoti didžiulį kūrybinį užtaisą mūsų šalies režisieriams ir scenaristams. Juk šioje istorijoje yra tiek daug spalvingų personažų, neeilinių įvykių ir dramatiškų siužeto posūkių, kad netgi kultūros žmonėms su itin skurdžia vaizduote gali pavykti iš visos šios istorijos susukti sėkmingą lietuvišką finansinį trilerį à la Boiler Room, Wall Street ar Margin Call.

Jei filmo režisierius dar liktų ištikimas istorijai ir filmą susuktų išskirtinės prabangos fone, karts nuo karto nukeldamas žiūrovą į tokias egzotiškas vietas kaip Nica, Londonas ir Rejkjavikas, ir skirtų šiek tiek laiko panarplioti pagrindinių herojų hobius ir vertybines nuostatas, tai toks meno kūrinys pretenduotų sulaukti kur kas didesnio įvertinimo nei Sidabrinė gervė. Toks filmas jau galėtų tapti Baltijos šalių Bulvariniu Skaitalu (ir žiūrimiausių barakudų filmų Lietuvos istorijoje).

Deja, šiandieną žurnalistus kamuoja visa ne tai, su kokiu komiksų super herojumi save tapatino Snoro akcininkai, bet kur kas banalesnis klausimas apie tai, kas dabar mūsų laukia. Kas bus su Snoro indėliais, Antonovo limuzinais, Lietuvos ekonomika, Freakley atlyginimu ir žinoma, kas bus su pačiu Snoro banko prezidentu Raimundu Baranausku? - nepaliauja tarškėję žurnalistai. Tai štai, aš turiu atsakymą į šį klausimą ir nors šiuo metu tai tik mano sukurtas planas, esu įsitikinęs – jeigu ponas Baranauskas skaito mano blogą, gana greitai jis taps tikrove!

Raimundai, visų pirma blogos naujienos: kai nušvilpi milijardą, vien užsakomaisiais straipsniais Komjaunimo tiesoje problemos neišspręsi, piniginę teks atverti kur kas plačiau. Tačiau gera žinia yra tai, kad bausmės už nusikaltimą išvengti galima ir štai kaip tai padaryti Lietuvoje. Mums reikia surasti problemą, kuria galima būtų nesunkiai išspręsti su stora pinigine. Pageidautina, kad problema būtų skausminga, įsisenėjusi ir liestų daugelį žmonių, ypač tų, kur varguoliais vadinami. Todėl aš siūlau paimti sveikatos apsaugą: su poliklinikomis susiduria visi; ir visi žino, kiek laiko tenka sugaišti laukiant savo eilės pas gydytoją, kiek daug pakyšų suryja ši “nemokama” sistema ir kaip beviltiška yra prašyti ligoninėje išrašyti čekį už sumokėtus pinigus (čia jau nekalbant apie pačio gydymo kokybę ir savalaikiškumą).

Taigi, imame 100 lemų eurų iš nušvilpto milijardo ir už juos atidarome R.Baranausko Medicinos Centrą – paprastumo dėlei galime tiesiog perimti kokią valstybinę polikliniką privačion valdon, vis tiek neilgam laikui reikia – ir viešai paskelbiame, kad Baranausko Medicinos Centre (BMC) žmonės yra gydomi absoliučiai nemokamai. Jokių pakyšų, jokių priemokų ar formų pildymo, tiesiog kokybiškos, nemokamos, laiku suteikiamos medicininės paslaugos. Gerai skamba, ar ne? Žinoma, čia yra vienas kabliukas, kad naudotis MBC paslaugomis galės tik žmonės turintys vardines lojalumo korteles ir gauti šias korteles gali toli gražu ne visi.

Visų pirma, visi Seimo nariai, kurių IQ yra žemesnis nei 80 taškų, gali pretenduoti į auksinę lojalumo kortelę. Ši kortelė suteikia teisę į visas nemokamas paslaugas, o taip pat ekstrą paslaugų paketą, kuris apima atpalaiduojantį tailandietišką masažą, privalomą čerką konjako po procedūrų ir nemokamą atvežimą bei išvežimą iš medicinos centro Mercedes klasės taksi automobiliais. Be to, visiems auksinės kortelės turėtojams garantuojama, jog jie bus aptarnaujami iš karto, jeigu reikia išmetant lankytoją, kuriam tuo metu atliekamos procedūros gydytojo kabinete.

Visi žiniasklaidos atstovai (išskyrus blogerius, nes jų vis tiek niekas neskaito) gali pretenduoti gauti sidabrinę lojalumo kortelę. Turint sidabrinę kortelę, galima gauti visas pagrindines paslaugas, bet nusigauti į medicinos centrą teks pačiam ir apie tailandietišką masažą teks pamiršti. Vis dėlto turėti sidabrinę kortelę nėra taip blogai, nes jos turėtojams nereikės stumdytis eilėse – jie bus aptarnaujami, kai tik gydytojas baigs bendrauti su prieš tai užėjusiu lankytoju.

Na, ir nepamirškime svarbiausių MBC lankytojų – varguolių. Visi varguoliai reguliariai komentuojantys straipsnius Delfyje, niekada neturėję savo verslo ir tikintys, kad “visi valdžioje esantys yra vagys” galės gauti medinę lojalumo kortelę užpildę atitinkamą anketą. Medinė kortelė leidžia naudotis medicinos centro paslaugomis nemokamai, tiesa, jo savininkai turės kantriai atstovėti dviejų valandų eilę bilietėliui pas gydytoją gauti, o tada praleisti dar dvi valandas laukiant savo eilės prie gydytojo kabineto.

Visi likę Lietuvos gyventojai, neturintys lojalumo kortelių, galės gauti centre šias paslaugas: įkyrių minčių gydymas lobotomijos būdu, homoseksualumo gydymas Marcus Buchanan metodu, rekonstrukcinis varpos atstatymas (galioja tik apipjaustytiems žydams). Centro durys bus atviros net aršiems Raimundo Baranausko kritikams, bet jiems čia bus teikiama tik viena paslauga – krūminių dantų šalinimas be nuskausminamųjų.

Net Prunskienei būtų aišku, kad aptarnaujant tokią plačią auditoriją 100 lemų biudžetas truks neilgai, bet tai nėra svarbu, nes jau po pusmečio Raimundas Baranauskas turės kišenėje be galo svarbų kozyrį – ypatingai talentingo organizatoriaus reputaciją ir strategines piliečių grupės entuziastingą palaikymą. Visų pirma, MBC bus įrodymas to, kad nemokama sveikatos apsauga Lietuvoje yra įmanoma ir tai, kad paprasti žmonės iki šiol iki jos neprieidavo, akivaizdžiai yra Kubiliaus, Šimonytės ir Grybauskaitės sąmokslas.

Lažinuosi iš savo iPhone’o, kad Baranausko medicina taps viena iš didžiausių inovacijų Lietuvos viešąjame sektoriuje, visai kaip Iljičiaus lemputė kadaise negrįžtamai pakeitė Rusijos kaimo gyvenimą. Be to, galima bus teigti, kad Baranauskas ne tik savim pasirūpina, bet dar ir kuria naujas darbo vietas Lietuvoje - čia galėsime paminėti visas tas masažistes iš Tailando, konjako gamintojus, taksi Mersera vairuotojus ir medinių lojalumo kortelių drožėjus, kurie gyvuoja MBC dėka.

Turint tokį solidų politinį bagažą, Baranauskui beliks žengti paskutinį žingsnį - iškelti savo kandidatūrą į rinkimus Europos Parlamente. Čia viskas vyksta labai paprastai: auksinių lojalumo kortelių turėtojai (Seimo nariai su pažemintu IQ) paskolina jam savo politinę platformą – susitaupo pinigų ant naujos partijos steigimo, žmonių verbavimo, įvaizdžio kompanijų pirkimo. Sidabrinių kortelių turėtojai („objektyvioji“ žiniasklaida) visa tai gražiai nušviečia ir kasdien primena paprastiems žmonėms, kiek vis dėlto daug davė Lietuvai Baranausko Medicinos centras. Galiausiai, medinių lojalumo kortelių turėtojams šioje vietoje belieka ateiti į rinkimus ir en masse prabalsuoti už kandidatą, kuris gražino viltį Lietuvai ir parodė, kad ir varguoliai gali mėgautis nemokama medicina.

Rezultatas? Raimundas Baranauskas tampa europarlamentarų, išvengia atsakomybės, nuplauna savo reputaciją ir dar turi 900 lemų savo sąskaitoje; prokurorai ir Lietuvos bankos graužia morkos kotą; Kubilius ir Šimonytė toliau sėdi per naktis ir laužo galvą kur ištraukti dingusius milijardus kompensacijoms išmokėti; o Lietuvos varguoliai laukia kada Raimundas Baranauskas vėl imsis verslo Lietuvoje. Sakysite fantastiniai prasimanymai? Čia ne prasimanymai, čia planas B ir kol mūsų šalyje teisingumas vykdomas žvilgčiojant į Temidę iš skudurynų, tol šito plano įgyvendinimas slys kaip peilis per sviestą.