Prisipažinsiu, nežiūrint į metai iš metų besikaupiantį cinizmą ir atbunkantį nuostabos jausmą, pasakojimai apie japonų kultūros kitoniškumą vis dar sužadina manyje smalsumą. Aš skaitau apie Shibuya traukinių stotį, per kurią darbo dieną pravažiuoja 2.5 milijonai kelievių, ir bandau įsivaizduoti kokias istorijas pasakoja savo artimiesiems tokios stoties viršininkas. Arba atrandu YouTube reportažą apie ganguro fenomeną, pasakau sau wtf? ir imu spėlioti kaip į tokį dukros pomėgį reaguoja tipiški japonų tėvai. Buitinėmis sąlygomis nufilmuota reklama Noby Noby Boy žaidimui, kuriame vaikai ir tėvai tampo po ekraną žalią žarną, atrodo gal ir juokingai, …

Balthazar restoranas įsikūręs Spring gatvėje, Nujorke, yra neįprasta vieta: jo grindis yra nuklotos gerokai padevėtomis plytelėmis, ant sienų kabo išblukę veidrodžiai, restorano viduje stovi nuzulintas cinkuotas baras, o palanges kasdien puošia šviežių gėlių puokštės. Atėjus čia atrodo, jog papuolei į Paryžietišką įstaigą menančią dar Versalio konferencijos laikus, nors Balthazar’as atvėrė savo duris palyginti neseniai - 1997 m.
Vieni žmonės ateina čia dėl traškių, sūrių bulvyčių fri ir tradicinių didžkepsnių, kiti ieško išskirtinių patiekalų - Balthazaro salotų su triufelių aliejumi ar sultingų sraigių ir galimybės panagrinėti vynų kortą iš 400 pavadinimų, o treti …

Vilniaus centre, šalia vieno banko yra įsikūrusi iš pirmo žvilgsnio visai padori pietų kavinė. Neminėsiu tos kavinės pavadinimo (bet kokiu jis banalus ir mažai kam žinomas), bet papasakosiu jums apie tamsią, tamsią tos kavinės paslaptį: jos darbuotojai nekenčia vegetarų. Ne, jūs to niekad neįtarsite pirmą kartą apsilankę toje maitinimo įstaigoje - meniu puikuosis bent vienas nemėsiškas patiekalas, būtinai bus kokių nors daržovių sriuba, o kur dar įvairios salotos. Tačiau užsukite čia 13 val., kai atslūgsta pagrindinė valstybės tarnautojų ir biuro administratorių banga, ir moteriškė anapus prekystalio šaltai praneš, kad žuvies …

Tęsinys. 1 dalis.
Kopijavimo aparato sindromas
Amerikoje yra priimta kurti naują verslą bandymų ir klaidų metodu: žmonės įgyvendina savo idėjas, bankrutuoja, mokosi iš klaidų, tada bando vėl, kol vieną dieną jiems nusišypso laimė. Lietuvoje situacija yra visiškai priešinga, čia verslas yra kuriamas kopijavimo metodu – protingi žmonės semiasi idėjų iš svetur, o mažiau gabūs tautiečiai kopijuoja kaimynus, kuriems pasisekė pritaikyti užsienio idėjas Lietuvoje. Šis verslo modelis puikiai paaiškina, kodėl verslo naujovės mūsų šalyje atsiranda bangomis. Kadaise “Čili pica” išmokė lietuvius valgyti picas ir netrukus picerijos pradėjo dygti “ant Lietuvos” kaip grybai; “Coffee …

Prieš porą mėnesių, netikėtai sau pačiam, susitariau su žurnalo Miesto IQ redakcija parašyti straipsnį apie kavinių verslą Lietuvoje. Kadangi ne visi šio blogo skaitytojai turi galimybes skaityti tą žurnalą, nusprendžiau pateikti straipsnį bloge. Žemiau pateikiama pirma straipsnio dalis.
***
Taigi, Jūs nusprendėte atidaryti kavinę (barą, restoraną, užeigą, karčemą)? Mintis apie nuosavą maitinimo įstaigą taip stipriai įsišaknijo Jumyse, kad sėdėdami dalykiniame susitikime, ruošdami vakarienę, stovėdami kamštyje ir – be jokios abejonės – žingsniuodami Senamiesčio gatvėmis Jūs regite ne apnuogintą Scarlett Johanson figūrą ar naują Alexander McQueen suknelę ir prie jos derančius Jimmy Choo …

Šiandieną teko pamatyti labai įtraukiantį filmuką apie… nieko… nors gal jame buvo kažkas tokios netikėto, egzotiško ir skanaus, nes 7 minutes jūs galite stebėti pasaulį iš suši padėklo, kažkur Hokkaido mieste tolimojoje Japonijoje. Net keista matyti, kad toks low-tech filmavimo būdas gali užfiksuoti labai gražius žmonių portretus ir dar juokinga pamatyti kaip į šį eksperimentą reaguoja virėjai užkulisiuose.

Ir atkreipkite dėmesį į tai, kiek įdomių dalykų galima užfiksuoti per 7 minutes: pavyzdžiui, 1.46 pamatysite turbūt ėdriausią Hokkaido paauglį, 2.43 ir 3.30 pastebėkite kaip greitai sukasi Japonijos padavėjos, 4.25 mielai atsisėsčiau prie …

Šiais metais per Vilnių nuvilnijo tikras gourmet parduotuvių bumas: Gedimino prospekte ir Pilies gatvėje atsirado bent keturios parduotuvės su pretenzijomis į storas gurmanų pinigines. Be įprastų vynų, sūrių, šokoladų ir alyvuogių, šiose parduotuvėse rasite ir gana egzotiškų patiekalų – juodųjų triufelių, svogūnų uogienės bei ištaigius foie gras stiklainius. Foie gras išvertus iš prancūzų kalbos reiškia riebios kepenėlės, o pats patiekalas yra gaminas iš žąsies arba anties kepenėlių. Šiais laikais sunku yra įsivaizduoti išskirtinį aukštuomenės vakarėlį ar Michelin žvaigždėmis apdovanotą restoraną, kuriame nebūtų šio tiršto, salsvo skonio delikateso.
Tačiau foie gras taip …

Kiekviena vakarienė su nepažįstamais žmonėmis man yra nedidelis išbandymas. Ne, reikalas ne tame, kad aš labai jaudinčiausi, ar pergyvenčiau, ką pamanys žmonės matydami su kokiu apetitu aš puolu ragauti patiekalus. Problema yra tame, kad vakarieniaujant su nepažįstamais žmonėmis, ankščiau ar vėliau, kas nors užduos TĄ klausimą. Klausimą, kuris akimirksniu pavers lengvabūdišką vakarienės toną susirūpinusių piliečių forumu ir tikriausiai sukels prieštaringus jausmus kompanijoje. TAS klausimas yra – kodėl aš esu vegetaras?
Paprastas ir nuoširdus atsakymas būtų pripažinti, jog aš nežinau kodėl, tiesiog jaučiu, kad mėsos valgyti aš nenoriu. Tačiau, kaip rodo mano …

Šiai metais šventinis laikotarpis pateikė bent keletą smagių staigmenų. Viena iš jų buvo mano atsivertimas į Coffee Inn fanus: pirma, susipažinau su šių kavinių tinklo bendrasavininku Nidu (labai mielas ir kūrybingas žmogus, beje), o vėliau atradau geros kavos skonį ir nepretenzingą bei malonų aptarnavimą. Įsisąmonininti pastarąjį privalumą, aišku, užtruko šiek tiek laiko, bet užtat kaip greitai aš prisimindavau mielas Coffee Inn baristas susiduręs su toksiškais barmenais ir pagiežingomis padavėjomis kitose Vilniaus kavinėse Tad šįkart kalbėsiu apie kavos verslą.
Manau, kad daugelis lietuvaičių grįžę iš už Atlanto slapčia puoselėja savyje viltį …

Sako, Kalėdos - stebuklų metas. Tai jau tikrai Šią savaitę darbo buvo tiek, kad aš praktiškai gyvenau Ramadano režimu: valgiau tik saulei nusileidus. Tačiau blogiausia buvo ne tai. Blogiausia buvo, kad visą savaitę teko pusryčiauti Statoil degalinėse. Atrodytų, ko čia skųstis, Statoile toks ėdėsio pasirinkimas: suvožtiniai su jautiena, submarinai su jautiena, tortillas su jautiena ir dar sumuštiniai su jautiena. O ką daryt jei jautiena ne prie širdies? Na, pagal mūsų rinkos logiką belieka kaltinti save arba valgyti savo su#$^&us pusryčius namie. Todėl, kai perskaičiau straipsnį apie tai kaip Turtle …