Vienas dalykas, kurį aš aiškiai supratau rašydamas šį blogą yra tai, kad rašymas yra kančia. Tiksliau, kančia yra neatsiejama rašymo dalis: atrodytų, žinai ką nori pasakyt, bet tik pradedi rašyti ir supranti, kad tai ne tie žodžiai, ne tie pavyzdžiai ir ne ta straipsnio nuotaika. Ką daryti tokiu atveju? Rūkyti? Užsikaisti arbatos? Išnaršyti juokingiausių Craigslist’o skelbimų galeriją? Eiti miegoti ir tikėtis, kad straipsnis savaime išdygs sapne?
O galbūt reikia grįžti prie pradžios - to skirtumo tarp kalbėjimo ir rašymo? Pasak Matto iš 37Signals, mūsų kalba ir rašymas reguliuojami skirtingų smegenų centrų, …

“Jūsų sūnus padarė avariją, bet šitą reikalą galima užglaistyti, jei greitai surinksite porą tūkstančių litų.” Atrodo, visiems aišku, kad už tokių pareiškimų slepiasi telefoniniai sukčiai, bet žiūrėk, kai susilaukia žmonės tokio skambučio vieną dieną, racionalus protas užleidžia vietą panikai ir emocijomis. Ir neša žmonės pinigus sukčiams - dideli ir maži, jauni ir seni, po pora tūkstančių, o kartais ir po keliasdešimt tūkstančių. Nors aš, kaip ir daugelis kitų piliečių tokį elgesį laikau smerktinu, kažkur viduje taip pat stebiuosi telefoninių sukčiu sugebėjimais. Jūs įsivaizduojate, kiek pinigų jie uždirbtų įmonėms, jeigu juos …

Dėl nežinomų priežasčių pastarasias dvi dienas mūsų svetainė veikia laaaaaabai lėtai. Dėl to aš jaučiuosi kaip sad panda. Aišku, aš suprantu, kad kai serveris yra Amerikoje, o vartotojas Lietuvoje, ir dar prisijungęs prie interneto su kokiu nors prieštvaniniu modemu, kurį jam parūpino mėgstanti taupyti kabelinė kompanija, tai signalui atkeliauti iki Lietuvos užtrunka šiek tiek nemažai laiko. Bet jei pažvelgti į šį reikalą globaliau, tai aš nenoriu suprasti, aš tik noriu, kad mūsų svetainė suktųsi greitai. Kaip kadaise sukosi svastikos.
Na, dabar, kai perdaviau šią slaptą žinutę interneto blogiečiams stabdantiems informacijos srautą, …

Šiandieną aptikau tobulą, hm, net nežinau kaip tai įvardinti… daiktą Na vienu žodžiu, tokia dėžutė su protingom lemputėm, kurias galima spaudžioti ir jos pradeda mirksėti ir judėti ir elgtis kaip kokie buožgalviai sodų bendrijos tvenkinyje. Kadangi šitas stebūklas jungiamas prie kompiuterio, jį galima panaudoti įvairiausiems dalykams: gyvam semplavimui, matematinėms simuliacijoms, bugnų mašinai reguliuoti ar garsų žemėlapiams kurti, galima žaisti žaidimus arba ką nors vizualizuoti.
O galima tiesiog svaigintis ir spoksoti. over and over and over again. Geriau jau patys pažiūrėkite kaip nesusvietiškai fainiai ši mašina atrodo realybėje.

.
Na va, o žmonės …

Kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaiko dienų, kai atrodo, kad bet kas būtų geriau nei dabartinis gyvenimas. O jeigu tas žmogus dar yra pradedantis verslininkas bandantis išsukti verslą iš savo vargano biudžeto, tai tokios dienos turėtų išaušti pakankamai dažnai. Man asmeniškai tokiais momentais atrodo, kad nėra nieko geriau už stabilų atlyginimą, rimtą merginą (pageidautina teisininkę, iš geros šeimos), nuosavą butą Pašilaičių pakraštyje (įsigytą išsimokėtinai 30 metų už kokią nors beprotišką lietuvišką kainą), na, dar gerą mašiną. Juokinga, kai pagalvoji, kaip gali susisukti protas.
O jums taip būna? Tikiu, kad būna. Todėl nuoširdžiai siūlau: …

Po be2gether festivalio savo chill out palapinėje radome kažkieno telefoną Sony Ericsson. Norėtume jį atiduoti šeimininkui/šeimininkei, bet nežinome kas ji(s). Griebėmės įvairiausių gudrybių, bet nei mamos nei tėvo telefonu neradome. Užtat telefono atmintyje radome Manto Petruškevičiaus telefoną, bet jis neigia, kad kažkas iš jo draugų būtų pametęs aparatą. Tad dabar kreipiamės į jus, gal jūs pagelbėsite ir pranešite, kieno gi šis turtas yra.
Dieve, aš taip noriu atiduoti šį telefoną savininkui, kad net iš proto einu. Viskas būtų nieko, bet šiandieną klaidžiodamas po inernetą aptikau tokią įdomią nuotrauką, kurią pateikiu žemiau. …

Atsiprašau tų, kas reguliariai skaito šį blogą. Pastaruoju metu nelabai lieka laiko prisėsti prie kompiuterio ir parašyti straipsniuką kitą. Kodėl? Nes visas jėgas atima kiti renginiai. Vienas tokių - b2gether festivalis, kuris vyks šį savaitgalį Norviliškėse. Kiek teko matyt festivalio scena jau stovi:

.
Kaobanga palapinė dar montuojama, bet nedaug liko iki pilnos laimės:

.
Tad lauksime jūsų visų festivalyje, mūsų palapinėje. O tie, kas liks namie, apie mūsų įspūdžius galės pasiskaityti kitą savaitę. Čiao.

Nežinau kaip jums, bet man gana dažnai tenka ieškoti žodžių, kurių lietuvių kalboje nėra. Jūs aišku imsite protestuoti ir sakyti, kad šių žodžių viso labo nėra mano ribotame, skurdžiame, vaikystės - praleistos Šalčininkuose - sužalotame žodyne, o lietuvių kalboje jie tikrai yra. Tada kaip jūs išversti tokį žodį kaip “adulthood”? Man atrodo, kad jo lietuviško atitikmens tikrai trūksta. Va, pažiūrėkite patys kokia natūrali seka išeina: vaikystė - paauglystė - jaunystė - ???? - senatvė. Tas “????” ir yra “adulthood”. Bet lietuvių kalboje jo nėra. Vietoj to yra kažkokie nevykę pakaitalai …

Vasara - romantiškas laikas (via pizdaus.com)

Pakalbėkime apie jausmus. Ar jums kada nors kilo noras sužinoti, ko čia dabar jūsų troleibuso kaimynas šypsosi iki ausų, ar moteris kitoje gatvės pusėje vos tramdo ašaras? Iš kur tas apatiškas žvilgsnis jus aptarnaujančios pardavėjos akyse? Ką reiškia ta kreiva šypsena barmeno veide? Na, turiu jūs nuvilti - visais šiais atvejais turėsite tiesiog imti ir paklausti jų, ką gi jie jaučia tuo metu, kai susiduria su jumis. Tačiau jeigu jūs domina, ką jaučia žmonės internete, tada šis straipsnis kaip tik jums.
Ar moterys yra jausmingesnės nei vyrai? (Taip, 3.10 karto) Ar …