Prieš porą savaičių žiūrėjau pagrindinį pranešimą iš Google IO konferencijos, tada toptelėjo mintis, jog didžiausia Indijos IT kompanija yra toli gražu ne Tata, Infosys ar Wipro, o tas pats… Google. Jūs pažiūrėkite kiek indiškų vardų yra tarp aukščiausių paieškos giganto direktorių: Vic Gundrota, Sundar Pichai, Sridhar Ramaswamy, Sridhar Ramaswamy, Sanjay Kapoor, Amit Singh. Jų ten tiek, kad Googleplexe matyt būtų galima atidaryti little India rajoną. Nors, geriau pagalvojus, tą rajoną galima būtų pavadinti Lomonosov town, nes vos ne kiekvienas iš paminėtų indų yra mažas genijus su ilgu mokslinių straipsnių sąrašu …

Galima būtų ilgai kalbėti apie naujus video žanrus. Apie tai, kaip online ir offline pasauliai pamažu suauga į keistą hibridą. Apie tai, kaip knygų leidėjai bando atitolinti savo egzekucijos akimirką. Bet kam bandyti įžvelgti gilią mintį ten, kur jos nėra. Tiesiog pasižiūrėjau šį anonsą ir pamaniau, kad aš noriu perskaityti šią knygą. Tik tiek.

Daugiau literatūrinių video eksperimentų.

„Jeigu jūs perskaitysite „Dienos likučius“, vieną iš mano mėgstamiausių knygų, tai patys to nenorėdami susimąstysite, kad ką tik praleidote 10 valandų gyvendami kitokį gyvenimą ir išmokote šį tą nauja apie gyvenimą ir atgailą“, – sako Jeffas Bezosas , didžiausio knygyno internete Amazon.com įkūrėjas ir vadovas. Ponas Bezosas yra didelis knygų mylėtojas, kaip, beje, ir jo žmona Mackenzie Bezos, rašanti trumpas apysakas. Mėgstamiausi poros vaikų skaitiniai yra komiksai, ir kol kas „Star Trek“ kosminė epopėja akivaizdžiai lenkia visų kitų superherojų nuotykius. Tačiau nepaisant karštai deklaruojamos meilės knygoms, „Amazon“ vadovas yra žmogus, labiausiai prisidėjęs prie to, kad popierinės knygos dingtų iš mūsų knygynų ir namų lentynų. Tai jis sukūrė „Kindle“ knygų skaitytuvą!

Vienas dalykas, kurį aš aiškiai supratau rašydamas šį blogą yra tai, kad rašymas yra kančia. Tiksliau, kančia yra neatsiejama rašymo dalis: atrodytų, žinai ką nori pasakyt, bet tik pradedi rašyti ir supranti, kad tai ne tie žodžiai, ne tie pavyzdžiai ir ne ta straipsnio nuotaika. Ką daryti tokiu atveju? Rūkyti? Užsikaisti arbatos? Išnaršyti juokingiausių Craigslist’o skelbimų galeriją? Eiti miegoti ir tikėtis, kad straipsnis savaime išdygs sapne?
O galbūt reikia grįžti prie pradžios - to skirtumo tarp kalbėjimo ir rašymo? Pasak Matto iš 37Signals, mūsų kalba ir rašymas reguliuojami skirtingų smegenų centrų, …

Norėčiau jums pacituoti porą sakinių iš vienos verslo knygos: “Valstybės biudžetas auga ir Vyriausybė prisiima sau nuopelnus už tai. <…> didesnės pajamos iš PVM atsiranda dėl padidėjusio vidinio vartojimo, kuris finansuojamas iš skolintų pinigų. Tačiau Vyriausybė vis tiek didina išlaidas, nes biudžetas tai leidžia, o greitai laukia nauji rinkimai <…> Kredito infuzija į ekonomiką kiekvieną mėnesį kelia nekilnojamo turto kainas į rekordines aukštumas. Bankai finansuoja paskolas, kurių vertė siekia beveik 100% nekilnojamo turto vertės. Pajamos iš nekilnojamo turto nuomos nepadengia išlaidų, bet tai yra nesvarbu, nes visi „žino“, kad už …

Devintojo dešimtmečio viduryje Odesos kolonijos Nr.51 naktinis gyvenimas nieko nesiskyrė nuo kitų, panašaus pobūdžio įstaigų: karininkai lėbaudavo, o kareiviai eidavo sargybą arba miegodavo apšnerkštuose barakuose. Tačiau užsukę į majoro kabinetą, būtumėte pamatę kiek neįprastą vaizdą: ten parimęs prie rašomosios mašinėlės sėdėjo visiškai blaivus jaunuolis naktimis rašantis knygas vaikams. Praėjus septyniems metams tas pats jaunuolis - dabar jau subrendęs vyras - stovėjo Andrejevsko nuokalnėje, Kijeve, pasikabinęs ant kaklo lentelę su užrašu „Autorius“ ir siūlė praeiviams savo naujai išleistą filosofinę fantastinę knygą „Bikfordo pasaulis“. Galiausiai, prieš savaitę laiko tas pats vyriškis sėdėjo …

Ar jūs prisimenate tą mielą rusišką filmuką Sup iz topora? Tai pasakojimas apie apsukrų kareivį, kuris užsuka pas godžią senutę ir negavęs valgyti pažada jai paruošti sriubą iš kirvio. Na, ir paskui tą sriubą paruošia, pamažu išviliodamas iš senutės reikalingus maisto produktus ir prieskonius. Kas gali būti bendro tarp tos istorijos ir šiuolaikinio verslo? Na, nenoriu nieko įžeisti, bet dažnai mes esame panašūs į tą senutę: sėdime verslo virtuvėje, kurioje pilna reikalingų ingredientų, ir raudame, kad nėra iš ko virti “sriubos”. Todėl tenka laukti, kol ateis apsukrus sėkmės mokytojas ir …

Michelle L. Long yra buhalterė iš Kanzaso miesto, Missouri valstijoje. Ji turi savo individualią įmonę ir ilgą laiką užsiėmė smulkių ir vidutinių įmonių buhalterijos tvarkymu. Jeigu Michelle gyventų šalyje su giliomis baudžiavinio darbo tradicijomis ir žema interneto skvarba, ji tikriausiai skirtų visus savo vakarus buičiai - ruoštų valgyti šeimai, skalbtų, lopytų, popintų savo vyrą – o savaitgalį atsiduotų agrariniams malonumams kapstydamasi savo sode. Tačiau kadangi Michelle gyveno Kanzase, savo laisvalaikiu jį rašė knygą apie technines buhalterijos subtilybes. Knyga “Sėkmingas QuickBooks konsultavimas” (“Successful QuickBooks Consulting”) nesudomino nei  vienos leidyklos, todėl Michelle …

Kaip jūs galvojate, kur dažniausiai galima sutikti žmones nieko neišmanančius apie mobiliuosius telefonus? O tuos, kurie neturi menkiausio supratimo apie finansinius bankų produktus? Atsakymas į abu šiuos klausimus yra labai netgi lengvas: neišprusę žmonės mėgsta leisti laiką ten, kur jie gali įveikti nežinojimo sieną ir pagerinti savo išgyvenimo šansus šiuolaikinėje visuomenėje - mobilaus ryšio kompanijų salonuose ir bankų aptarnavimo skyriuose. Toks elgesys yra lengvai paaiškinamas žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos: didėjančios konkurencijos sąlygomis, bet koks pranašumas – blizgantis Nokia telefonas, bevielis internetas ar 33 kv.m. butas Palangoje – padidina tikimybę susirasti …

Jeigu žiūrite televizorių, gal žinosite tokią laidą kaip “Penktokų iššūkis“. Šiame šou suaugę dėdės ir tetos rungiasi su mokyklinio amžiaus vaikais bandydami atsakyti į pusiau-mokslinius klausimus. Laidos sėkmės formulė išnaudoja netikėtą įžvalgą, kad vaikai dažnai žino kur kas daugiau nei suaugę, net jei tos žinios yra teorinio, o ne praktinio pobūdžio. Mane asmeniškai šį įžvalga aplanko kiek kitokiu pavidalu: tiesiog kartais pradedu jausti, kad mano šansai nuskinti milijoną „penktokų iššūkyje“ ilgainiui vis labiau mažėja. Nenoriu pasakyti, kad bėgant laikui aš bukėju, bet dažnai esu pernelyg pavargęs, kad apmąstyčiau tai, ką …