Home » Gyvenimas

Ką daryti su plyta?

7 February 2009 4 Comments

Kaip jūs manote, ar žmogaus IQ yra svarbus priimant jį į darbą? Na, aš nekalbu apie kraštutinius atvejus, kai žmonių IQ labai stipriai nukrypsta nuo standartinio vidurkio - 100 taškų; veikiau, aš kalbu apie tas situacijas, kai jums tenka rinktis tarp dviejų kandidatų, kurie yra labai panašūs, bet atlikus testus paaiškėja, kad vieno kandidato IQ yra, sakykime, 110, o kito - 130. Kuriam kandidatui jūs teikiate pirmenybe tokiu atveju? Ir kas įtakoja konkrečiai jūsų pasirinkimą? Akivaizdu, kad jeigu būsimas darbuotojas turės dirbti labai nuobodų, monotonišką darbą ir kartoti “taip, šefe”, reikia ieškoti kuo paprastesnio žmogaus su mažesniu IQ. Tačiau kaip elgtis tokiu atveju, kai pareigos yra atsakingos, o sprendžiant kasdienes problemas jūsų darbuotojui teks gerokai palaužyti galvą?

Mano pasiūlymas būtų toks: prieš priimdami sprendimą paprašykite kandidatų, kad jie surašytų ant popieriaus lapo, ką galima daryti su a) plyta ir b) antklode. Aš kalbu rimtai. Reikalas yra tame, kad spręsdami tradicinius IQ testus kandidatai turi pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš pateikto sąrašo arba atlikti aiškiai apibrėžtas logines užduotis. Tokios užduotys padeda įvertinti konvergencinio mąstymo (convergent thinking) sugebėjimus, tai yra kaip žmogus sugeba rasti geriausią problemos sprendimą, bet jos nepasako absoliučiai nieko apie divergencinio mąstymo (divergent thinking) sugebėjimus. Pastarieji įgūdžiai nusako kiek skirtingų sprendimų konkrečiai problemai žmogus gali išmąstyti. Taigi, paprašydami kandidatų sugalvoti, ką galima daryti su plyta, jūs tikrinate jų kūrybiškumą - kaip plačiai ir originaliai jie gali mąstyti. Štai keletas atsakymų cituojamų naujausioje Malcolm Gladwell‘o knygoje:

Moksleivis vardu Poole: „(Plyta). Naudoti žaibiškose vagystėse. Padėti išlaikyti namą. Naudoti rusiškoje ruletėje, jeigu nori tuo pačiu metu dar ir pasportuoti. Norint uždėti pūkinę antklodę ant lovos, prie kiekvieno kampo pririšti po plytą. Tuštiems Coca-Cola buteliams daužyti. (Antklodė). Užkloti ant lovos. Prisidengti nelegaliai užsiimant seksu miške. Naudoti kaip palapinę. Naudoti leidžiant dūminius signalus. Kaip būrę valčiai, karučiui ar rogėms. Vietoje rankšluosčio. Kaip šaudymo taikinį trumparegiams. Kaip priemonę pagauti žmonėms šokantiems iš degančių dangoraižių.

Moksleivis vardu Florence: „(Plyta). Pastatams statyti, mėtymui. (Antklodė). Šilumai palaikyti, ugniai užgesinti, pririšti prie medžių ir miegoti joje (naudoti kaip hamaką), pasigaminti neštuvus.

Pastebėjote, kokie skirtingi yra šių dviejų moksleivių atsakymai? Nesunku nuspėti, kad jie yra radikaliai skirtingi žmonės: vienas kalba žaibiškas vagystes, tuščius Coca-Cola butelius ir degančius dangoraižius, kitas – sausai pastebi, jog plytą galima naudoti statyboje arba mėtyti. Tačiau jeigu mes pažvelgsime į šių moksleivių IQ lygį, paaiškės, jog Poole‘o sugebėjimai yra tik šiek tiek aukštesni už kitų moksleivių, tuo tarpu Florence‘o yra protingiausias moksleivis mokykloje.

Kaip šis pavyzdys iliustruoja personalo vadovo dilemą? Iš savo patirties žinau, kad versle dažnai yra svarbu rasti ne idealiausią sprendimą, o tai, kas veikia konkrečiomis aplinkybėmis: vienu atveju aplinkybės reikalauja priimti labai greitą sprendimą, kitu – surasti tinkamą prekę klientui, kuris vis kartoja „reikia pigiau, reikia pigiau“, trečiu – rasti būdą prasimušti pro brutalios administratorės suręstą ugniasienę. Visais šiais atvejais laimi tas darbuotojas, kuris turi labiau išlavintus divergencinio mąstymo įgūdžius. Todėl testuodami kandidatus neapsiribokite vien tik IQ testais, testuokite ir kitus svarbius įgūdžius.

O štai viena, be galo žavinga divergencinio mąstymo iliustracija: New York Times iliustratorius Christoph Niemann (apie kurį jau rašiau ankščiau) pasiėmė krūvą Lego kaladėlių iš savo vaikų kambario ir pabandė sudėlioti vaizdus, kurie jam asocijuojasi su Niujorku. Tarp vaizdų rasite visko – nuo tradicinių NYC taksi ir dangoraižių iki mažiau nuspėjamų metro kortelių bei žiurkių iki visai netikėtų tuno suši ar alaus bokalų. Nors formaliai žiūrint atrodo, kad Niemanno sąrašas yra absurdiškai eklektiškas, užmetęs akį į jo iliustracijas akimirksniu supratau, ką jis norėjo pasakyti, ir susižavėjęs studijavau netikėtus jo fantazijos vingius. Todėl mano patarimas jums, jeigu jūsų kandidatas sugebės nurungti Niemann’ą dėliodamas Lego kaladėles, čiupkite jį nedvejodami! :)

4 Comments »

  • petras said:

    plyta galima panaudoti - namui statyti, pamest i vandeni ar purvyna, jei nori pereiti sausas, riesutam gliaudyt ar kitose uzduotyse kuriose reikia smugiuoti kietu buku daiktu (kalti kuola), kaip kampaini, kaip turio vieneta matuojant skyscio kieki (murkdant plyta i skyscio pilna inda)

    tas pirmasis dar turejo ir polinki i destrukcija

  • jontir (author) said:

    pamise visi pastaruoju metu del kurybiskumo. Nesakau, kad IQ viska parodo, bet pateiktas pavyzdys apie du moksleivius irgi labai subjektyvus. Nes: a) pirmasis maziau sedejo prie knygu, o daugiau ziurejo telika (antklode naudoti kaip bure, kaip prisidengti uzsiimant seksu miske ir panasiai) daugiau laiko praleisdavo su chebra (tustiems coca-cola buteliams dauzyti ir panasiai) ir t.t. As tiesiog ivertinciau, kad vienas daugiau turi patirties, o kitas daugiau turi ziniu ir tiek. Gal reiktu vertinti labiau ne paciu atsakymu gausa o Ju kokybe? Tokiu atveju abieju berniuku atsakymai vienodi. Tai yra abudu visa tai jau kazkur mate ir girdejo, vienas daugiau kitas maziau, bet nei vienas is Ju nepasiule kazko kitokio. Kūrybiškumas – tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą. Nei pas viena nei pas kita nebuvo nei orginalumo nei novatoriskumo, net pabandymo…

  • erne (author) said:

    o apie ta su lego kaladelemis kur ziadzia visai nesenei maciau per televizoriu
    kad uz kelesdesimt tukstanciu gali sudeti tavo 3d portreta kuri galesi pasistatyti pas save ofice
    ar sunio kuri myli
    ar netgi zmonos ar uosvenes 3d atvaizda kad nepamirstum kas ir kur
    tuo paciu jis delioja is lego portretus su zmoniu atvaizdais
    trumpai aiskei tas virukas pamises taip ir neisaugo niekada is lego kaip mes xaxax

  • Zibaila said:

    Šiaip viskas priklauso nuo to į kokį darbą kandidatuojama. Jei pardavimų vadybininko - plytą galima parduoti, jei buhalterio - plytą galima įtraukti į balansą, jei vairuotojo - plyta galima pakišt po ratu, kai rankinis neveikia, jei karininko - plyta galima liept kareivukams gramdyt šūdus nuo sartyro, jei stoji į fronto partiją - plytą galima pasiimti į mitingą.
    Argi nepriimtumėt į darbą statybininko atsakiusio, kad anklodę galima panaudot, kaip sienų izoliaciją, jei pasibaigė akmens vata? O jei tą patį atsakytų manikiūro specialistė?
    It depend’s, kai saka :)

Leave your response!

Add your comment below, or trackback from your own site. You can also subscribe to these comments via RSS.

Be nice. Keep it clean. Stay on topic. No spam.

You can use these tags:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

This is a Gravatar-enabled weblog. To get your own globally-recognized-avatar, please register at Gravatar.