Kaip jūs manote, ar žmogaus IQ yra svarbus priimant jį į darbą? Na, aš nekalbu apie kraštutinius atvejus, kai žmonių IQ labai stipriai nukrypsta nuo standartinio vidurkio - 100 taškų; veikiau, aš kalbu apie tas situacijas, kai jums tenka rinktis tarp dviejų kandidatų, kurie yra labai panašūs, bet atlikus testus paaiškėja, kad vieno kandidato IQ yra, sakykime, 110, o kito - 130. Kuriam kandidatui jūs teikiate pirmenybe tokiu atveju? Ir kas įtakoja konkrečiai jūsų pasirinkimą? Akivaizdu, kad jeigu būsimas darbuotojas turės dirbti labai nuobodų, monotonišką darbą ir kartoti “taip, šefe”, reikia ieškoti kuo paprastesnio žmogaus su mažesniu IQ. Tačiau kaip elgtis tokiu atveju, kai pareigos yra atsakingos, o sprendžiant kasdienes problemas jūsų darbuotojui teks gerokai palaužyti galvą?

Mano pasiūlymas būtų toks: prieš priimdami sprendimą paprašykite kandidatų, kad jie surašytų ant popieriaus lapo, ką galima daryti su a) plyta ir b) antklode. Aš kalbu rimtai. Reikalas yra tame, kad spręsdami tradicinius IQ testus kandidatai turi pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš pateikto sąrašo arba atlikti aiškiai apibrėžtas logines užduotis. Tokios užduotys padeda įvertinti konvergencinio mąstymo (convergent thinking) sugebėjimus, tai yra kaip žmogus sugeba rasti geriausią problemos sprendimą, bet jos nepasako absoliučiai nieko apie divergencinio mąstymo (divergent thinking) sugebėjimus. Pastarieji įgūdžiai nusako kiek skirtingų sprendimų konkrečiai problemai žmogus gali išmąstyti. Taigi, paprašydami kandidatų sugalvoti, ką galima daryti su plyta, jūs tikrinate jų kūrybiškumą - kaip plačiai ir originaliai jie gali mąstyti. Štai keletas atsakymų cituojamų naujausioje Malcolm Gladwell‘o knygoje:

Moksleivis vardu Poole: „(Plyta). Naudoti žaibiškose vagystėse. Padėti išlaikyti namą. Naudoti rusiškoje ruletėje, jeigu nori tuo pačiu metu dar ir pasportuoti. Norint uždėti pūkinę antklodę ant lovos, prie kiekvieno kampo pririšti po plytą. Tuštiems Coca-Cola buteliams daužyti. (Antklodė). Užkloti ant lovos. Prisidengti nelegaliai užsiimant seksu miške. Naudoti kaip palapinę. Naudoti leidžiant dūminius signalus. Kaip būrę valčiai, karučiui ar rogėms. Vietoje rankšluosčio. Kaip šaudymo taikinį trumparegiams. Kaip priemonę pagauti žmonėms šokantiems iš degančių dangoraižių.

Moksleivis vardu Florence: „(Plyta). Pastatams statyti, mėtymui. (Antklodė). Šilumai palaikyti, ugniai užgesinti, pririšti prie medžių ir miegoti joje (naudoti kaip hamaką), pasigaminti neštuvus.

Pastebėjote, kokie skirtingi yra šių dviejų moksleivių atsakymai? Nesunku nuspėti, kad jie yra radikaliai skirtingi žmonės: vienas kalba žaibiškas vagystes, tuščius Coca-Cola butelius ir degančius dangoraižius, kitas – sausai pastebi, jog plytą galima naudoti statyboje arba mėtyti. Tačiau jeigu mes pažvelgsime į šių moksleivių IQ lygį, paaiškės, jog Poole‘o sugebėjimai yra tik šiek tiek aukštesni už kitų moksleivių, tuo tarpu Florence‘o yra protingiausias moksleivis mokykloje.

Kaip šis pavyzdys iliustruoja personalo vadovo dilemą? Iš savo patirties žinau, kad versle dažnai yra svarbu rasti ne idealiausią sprendimą, o tai, kas veikia konkrečiomis aplinkybėmis: vienu atveju aplinkybės reikalauja priimti labai greitą sprendimą, kitu – surasti tinkamą prekę klientui, kuris vis kartoja „reikia pigiau, reikia pigiau“, trečiu – rasti būdą prasimušti pro brutalios administratorės suręstą ugniasienę. Visais šiais atvejais laimi tas darbuotojas, kuris turi labiau išlavintus divergencinio mąstymo įgūdžius. Todėl testuodami kandidatus neapsiribokite vien tik IQ testais, testuokite ir kitus svarbius įgūdžius.

O štai viena, be galo žavinga divergencinio mąstymo iliustracija: New York Times iliustratorius Christoph Niemann (apie kurį jau rašiau ankščiau) pasiėmė krūvą Lego kaladėlių iš savo vaikų kambario ir pabandė sudėlioti vaizdus, kurie jam asocijuojasi su Niujorku. Tarp vaizdų rasite visko – nuo tradicinių NYC taksi ir dangoraižių iki mažiau nuspėjamų metro kortelių bei žiurkių iki visai netikėtų tuno suši ar alaus bokalų. Nors formaliai žiūrint atrodo, kad Niemanno sąrašas yra absurdiškai eklektiškas, užmetęs akį į jo iliustracijas akimirksniu supratau, ką jis norėjo pasakyti, ir susižavėjęs studijavau netikėtus jo fantazijos vingius. Todėl mano patarimas jums, jeigu jūsų kandidatas sugebės nurungti Niemann’ą dėliodamas Lego kaladėles, čiupkite jį nedvejodami!