Pirma dalis.

Dar viena teigiama krizės pasekmė yra netikėtas pasimatymų suklestėjimas. Asmeninių pažinčių svetainių savininkai trina rankas ir teigia, kad praėjusį rudenį biržas ištikęs nuosmukis vos ne pernakt padidino lankytojų skaičių 50%-60%. Sociologai čia pat siūlo keletą galimų paaiškinimų: visų pirma, dėl apmažėjusių darbo tempų ar netikėto atleidimo iš darbo žmonės pagaliau turi laisvo laiko partnerio paieškai. Susidūrę su netikėtais iššūkiais ir miglotomis ateities perspektyvomis daugelis žmonių ilgisi galimybės atsiremti į tvirtą petį, išlieti savo jausmus giminingai sielai ir žengti pirmyn drauge su artimu žmogumi. Ši aplinkybė taip pat nulemia netikėtą atvirumo proveržį tarp didmiesčio gyventojų: Annie Edgerton, dirbanti aktore Manhetene, pasakoja New York Times žurnalistui: „Dabar pagaliau galima pažinti žmogų iš tikrųjų, o ne vien kalbėti apie jo darbą, nes visi supranta, kad darbas gali staiga imti ir dingti”. Galiausiai, pažinčių tarnybų populiarumas yra nulemtas ir finansinių priežasčių: juk mokama narystė interneto svetainėje ar vienkartinis mokestis už greitąjį pasimatymą yra kur kas pigesnis būdas susirasti partnerį nei šimtai dolerių išleisti vaikščiojant po barus, kino teatrus ir parodas bandant surasti patraukliai atrodantį sielos draugą.

Kalbant apie pasimatymus, jūs stipriai pagerinsite savo reputaciją moterų (o kartais ir vyrų) akyse, jeigu su savim atsinešite gero šokolado plytelę. Kodėl? Nes šiais laikais šokoladas tapo naujuoju Chanel. „Gal mes ir negalime sau leisti pirkti prabangos prekių, bet mes vis dar galime paišlaidauti tokiems nedideliems malonumams kaip šokoladas“, teigia britė Jenifer Krautz užsukusi į prekybos centrą šalia savo namų. Iš tiesų, nuolatinio streso akivaizdoje smaguriavimas spurgomis, guminukais ir šokoladu nuramina pakrikusius nervus, atgaivina malonius prisiminimus ir nekelia grėsmės susitraukti baigiančiam šeimos biudžetui. Tad nieko nuostabaus, kad saldumynų gamintojai praneša apie augančias pardavimų apimtis ir pelningus ketvirčius. Pavyzdžiui, žymios šokolado gamintojos Cadbury pelnas praeitais metais išaugo 30%, Nestle – 11%. Beje, verslininkai jau senokai pastebėjo, kad sunkiais laikais skanumynų poreikis išauga, juk neatsitiktinai vieni žymiausių vardų šioje srityje – Snickers, Mars batonėliai ir Tootsie Pops ledinukai – rinkoje atsirado 1930-aisiais, Didžiosios depresijos metu.

Kas džiaugiasi, kai verkia bankininkas?

Paprastiems žmonėms ramybės neduoda vienas akivaizdu klausimas: kas gi pelnosi iš visuotinės krizės? Galiu jus nuraminti, tai tikrai ne žydai, šveicarų bankininkai ir netgi ne Sovietų slaptosios tarnybos. Užimtumo statistika byloja, kad sunkūs ekonominiai laikai yra palankūs tokioms specialybėms kaip kompiuterių specialistai, skolų išieškotojai, šou pasaulio atstovai, finansų konsultantai, fizikai, biologai ir geologai. Tačiau netgi jeigu jūs nepapuolate nei į vieną iš šių kategorijų, nereikia nusiminti, juk finansinės kaladėlės permaišymas ir visuomeninių vertybių persvarstymas visiems atveria naujas galimybes.

Kiekviena karta turi savo įsivaizdavimą apie svajonių darbą: pavyzdžiui, Didžiosios depresijos metais amerikiečių jaunimas masiškai studijavo civilinę inžineriją, nes šalyje vyko šimtmečio statybos; o Šaltojo karo metais populiarumo sulaukė techniniai mokslai, juk Vakarai turėjo duoti atkirtį sovietų sputnikams ir raketoms. Išnykus ideologiniams prieštaravimams pasaulį užvaldė ekonomika, tad nieko nuostabaus, jog geidžiamiausios pastarojo dešimtmečio specialybės buvo susijusios su finansais ir konsultacijomis. Buvusių studentų apklausa parodė, kad pastaraisiais metais net 40% Harvardo universiteto absolventų dirbo šiose dviejose srityse. Londono City ir Niujorko Wall Street’as masino ne tik verslo vadybos studentus, bet ir matematikus, fizikus, psichologus ar programuotojus. Nepajėgdami konkuruoti su investicinių bankų atlyginimais, tyrimų institutai ir mokslinės laboratorijos kalbėjo apie mokslų nuosmukį ir tikėjosi, kad investicinių viršpelnių vaikymasis netruks amžinai. Šiandieną išaušo jų diena, nes universitetų absolventai vėl ima siekti karjeros viešajame sektoriuje, mokslo ir žaliųjų technologijų srityje. Barack‘o Obamos pergalė rinkimuose taip pat prisidėjo prie šios tendencijos: juk dabartinis JAV prezidentas privačiame sektoriuje išdirbo vos vienerius metus.

Šiuolaikinė darbo rinka labai sparčiai keičiasi ir aplinkui atsiranda daug naujų, įdomių darbų: nuo gyvenimo trenerių, kurie padeda pasiturintiems žmonėms išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir suplanuoti gyvenimo tikslus, iki nekilojamo turto aranžuotojų padedančių savininkams paversti pusėtinai atrodantį butą svajonių namais prieš apsilankant pirkėjams. Tačiau viena įdomiausių specialybių išgyvenančių netikėtą renesansą yra bankų likvidatorius. Bankų likvidavimas yra delikatus užsiėmimas: siekiant išvengti panikos ir užkirsti kelią darbuotojų piktnaudžiavimui, bankai yra uždaromi netikėtai, greitai ir efektyviai. Todėl žvelgiant iš šono likvidatorių darbas neretai panašėja į slaptojo agento kasdienybę: jie apsistoja viešbučiuose prasimanytais vardais, atsiskaitinėja už pietus asmeninėmis kreditinėmis kortelėmis, nuolatos skanuoja savo Blackberry išmaniuosius telefonus ir vieną akimirką visiškai netikėtai pasirodo likviduojamuose bankuose. Bankų likvidatoriaus valandos yra kiek neįprastos, juk pagrindinius darbus tenka dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis, bet pats darbas suteikia daug progų pasireikšti, nes tenka ne tik skaičiuoti pinigus ir analizuoti balansus, bet taip pat raminti šokiruotus darbuotojus, atidarinėti užsikirtusius seifus ir keisti vidaus interjerą.

Net jeigu jūs ieškote tradicinio darbo ir savaitgalius mieliau leidžiate savo sode, o ne banko saugykloje, šiuo metu atsiveria puikios galimybės pradėti savo verslą: verslo klientai yra pasirengę išbandyti naujas, o dar tiksliau bet kokias, idėjas, kurios žada padidinti pardavimus, rinkoje yra gausų kvalifikuotų specialistų, biurų nuomos kainos nepaliaujamai krenta, o pavarčius skelbimus dar rasite ir nebrangiai išparduodamos įrangos. Viskas, ko reikia jaunam entuziastui, tai sugalvoti veiksmingą verslo planą ir imtis jo vykdymo. Vieni žmonės kuria internetinius projektų valdymo sprendimus, kiti nuomoja savo butus konferencijų dalyviams, treti kuria aplikacijas iPhone telefonams. Tačiau kad ir ką žmonės bedarytų, šiandieną, anot Silicio slėnio žinovų, svarbiausia yra išmokti būti kantriam. Jei prieš porą metų jauni žmonės steigdavo savo įmones ir siūlė rinkai naujas paslaugas tikėdamiesi pelnyti investuotojų dėmesį ir greitai uždirbti milijonus dolerių, tai dabar prioritetas yra užtikrinti, kad ir nedidelį atsiperkamumą. Pinigams pamažu lašant į steigėjų kišenes jie gali auginti savo klientus ir kantriai laukti trys, keturis ar net penkis metus, kol atsigaus ekonomika ir pradėtas verslas subrandins finansinius vaisius. Kitaip tariant, jei ankstesnių metų dvasią atspindėjo žymaus juodaodžio reperio šūkis „Get rich or die trying“ (Pralobk arba numirk bebandydamas), tai dabar jauni verslininkai gyvena vadovaudamiesi „pralobk lėtai“ filosofija.

Mūsų žiniasklaida yra linkusi vaizduoti ekonominį sunkmetį išskirtinai neigiamoje šviesoje: didėja bedarbystė, karpomi atlyginimai, įmonių vadovai ir darbuotojai išgyvena didelį stresą. Tačiau kaip ir kiekviename reiškinyje, sunkmečio ekonomikoje taip pat galima įžvelgti nemažai teigiamų bruožų. Taip yra nemaža tikimybė, kas per ateinančius metus jums gali tekti apsilankyti pas stomatologą, o kai kurie jūsų sutikti vyrai vaikščios su prakiurusiais apatiniais. Kita vertus, tie vyrai bus linkę vaišinti jus saldumynais, kviesti į pasimatymus, o apsilankę jūsų biure verslo reikalais bus be galo mandagūs ir mieli. Maža to, net jeigu jus atleis iš darbo, jūs turėsite kur kas įvairesnį darbų pasirinkimą ir galėsite dirbti nejausdami spaudimo per vienerius metus uždirbti visus pasaulio pinigus. Akivaizdu, kad jūsų laukia tiek daug nuostabių pokyčių, tokios puikios galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą ir viskas tai – besitraukiančios ekonomikos dėka. Tad nusišypsokite ir pagaliau pradėkite džiaugtis mažėjančiais atlyginimais.