Vienas dalykas, kurį aš aiškiai supratau rašydamas šį blogą yra tai, kad rašymas yra kančia. Tiksliau, kančia yra neatsiejama rašymo dalis: atrodytų, žinai ką nori pasakyt, bet tik pradedi rašyti ir supranti, kad tai ne tie žodžiai, ne tie pavyzdžiai ir ne ta straipsnio nuotaika. Ką daryti tokiu atveju? Rūkyti? Užsikaisti arbatos? Išnaršyti juokingiausių Craigslist’o skelbimų galeriją? Eiti miegoti ir tikėtis, kad straipsnis savaime išdygs sapne?

O galbūt reikia grįžti prie pradžios - to skirtumo tarp kalbėjimo ir rašymo? Pasak Matto iš 37Signals, mūsų kalba ir rašymas reguliuojami skirtingų smegenų centrų, todėl kartais mes galime rišliai ir įtraukiančiai kalbėti apie savo idėjas, bet kankinamės negalėdami jų išreikšti raštu. Tokiu atveju neplaukite prieš srovę, tiesiog pasinaudokite situacija ir pirma įrašykite savo mintis į kokį mp3 grotuvą, o tada išrinkite iš įrašo geriausias vietas ir jas surinkite kompiuteriu. Gal toks būdas leis parašyti tekstą greičiau ir paprasčiau? Be to, pats tekstas garantuotai bus lengvesnis ir dinamiškesnis.