Laimingo atsitiktinumo dėka vakar atradau savo namuose nuostabią knygą “Founders at Work” (”Įkūrėjai darbuojasi” ar kažkas panašaus), kurioje yra surinkta 32 interviu su įvairiausių kompanijų įkūrėjais, bendrasavininkais, idėjiniais vadais ir kitais startup‘ų veikėjais. Na, trumpai tariant, knyga apie enterpreneur’ius. Iš perskaitytų interviu man labiausiai įstrigo Evan’o Williams’o, vieno iš Blogger.com įkūrėjų, pasakojimas.

Šiandieną Evan’as Williams’as yra plačiai gerbiamas žmogus, kurio CV yra bent 3 dideli projektai: Blogger.com - viena iš pirmųjų svetainių blogeriams, sėkmingai parduota Google, Odeo.com - portalas skirtas podcastams ir Twitter.com - siaubingai užkrečianti svetainė, kurioje žmonės transliuoja visam internetui ką jie daro šiuo metu. Be to, Evan’as turi savo blogą - Evhead, kurį rašo nuo (dabar giliai įkvėpkite) 1999 m. Atrodytų, žmogus gimęs po laiminga žvaigžde ir viskas jo gyvenime klostosi kaip lydekai paliepus.

O paskaitysite jo interviu ir suprasite, kad Evanui pirmi 7 metai versle buvo pilni nežinios, streso, liūdesio, asmeninių nuoskaudų ir kitų, lietuviams gerai pažįstamų jausmų. Štai kaip jis prisimena trečius Blogger.com metus: “aš kūriau šitą paslaugą nemokamai ir tūkstančiai žmonių ja naudojosi, o viskas, ką aš girdėdavau, buvo nusiskundimai kai kažkas neveikdavo. Dėl daugelio priežasčių tai buvo blogi laikai. Nežinau kaip rimtai aš buvau nusiteikęs viską mesti. Nemanau, kad aš buvau labai rimtai apsisprendęs, nors tikrai turėčiau būti. Aš visuomet buvau haliucinuojančiai optimistiškas. Tai buvo vienintelė priežastis kodėl aš tęsiau [šį verslą] toliau. Ne todėl, kad aš maniau, jog galėsiu iškęsti visa tą sumautumą dar ilgą laiką, bet todėl, kad man atrodė, jog rytoj viskas bus geriau. Mano galva buvo pilna grandiozinių idėjų ir aš niekuomet negalėjau liautis galvojęs apie savo produktą ir apie tai, ką aš sukursiu vėliau. Tas kažkas, tūnantis už kampo, iš esmės ir leido man išgyventi visus tuos blogus dalykus.”

Ir vis dėlto, Blogger.com neatsirado tuščioje vietoje: lūžis įvyko, kai Evan’as suprato, kad blogas, koks jis bebūtų panašus į įprastą internetinę svetainę, yra visiškai nauja žiniasklaidos terpė. “Kai mes pažvelgėme į Blogger.com [idėją], techniškai, tai buvo visiškai kasdienis dalykas (bent jau, kol nereikėjo rūpintis augančiu lankytojų srautu). Ji nebuvo paremta jokia nauja technologija. Tačiau man tai atrodė įtikinama idėja, nes tai ne technologija buvo nauja, o tai, kad mes suvokėme šitą terpę, bent vieną įgimtą formą, kurioje Internetas puikiai pritapo. [Blogai] reiškė šviežumą ir dažnumą, ir jie reiškė žiniasklaidos demokratizavimą, ir valdžios dalinimą kiekvienam žmogui, ir unversalų saviraiškos norą ir susižavėjimą tikru, įtraukiančiu asmeniniu kalbėjimu. Ir internetinės nuorodos. Visi šie dalykai buvo neišvengiamos jėgos, kurios netrukus stulbinančiai pakeis Internetą ir žiniasklaidą bendrai paėmus.”

Aišku, kaip ir kiekviename startupe, Pyro Labs (taip vadinosi Williams’o ir draugų kompanija) būta ir smagių momentų, kai vartotojų geranoriškumas ir noras padėti maloniai nustebino įkūrėjus. “Visa tą laiką, mūsų paslauga augo. Jei matuosime pagal vartotojų skaičių, mūsų verslas darėsi vis sėkmingesnis. Kas taip pat sukūrė naujas problemas, nes mums reikėjo daugiau ‘geležies’ [serverių] ir mes turėjome kruvą problemų dėl augančio lankytojų srauto. Sausį, kaip tik tuo metu, kai visi kiti darbuotojai buvo atleisti, mes surengėme Serverių Labdaros iniciatyvą. Parašėme savo svetainėje: “Ėj, mes žinome, kad Blogger’is veikia labai lėtai. Taip yra, nes mums reikia daugiau ‘geležies’. Mes neturime pinigų jai nusipirkti. Tad paaukokite mums pinigus ir mes nupirksime daugiau ‘geležies’ ir padarysime Blogger’į greitesnį.” Stebėtina, kad tai puikiai suveikė. Sulaukėme daug geranoriškų atsiliepimų ir mes žmonėms patikome, mes turėjome gerą prekinį ženklą tarp savo vartotojų, nes mes buvome labai betarpiški ir naudojome blogą ir tiesiog buvome atviri. <…> Ir žmonės siuntė mums pinigus.”

Na ir pabaigai atviras Evan’o patarimas visiems, pradedantiems savo verslą. “Aš manau, kad dažniausiai nuostabūs dalykai pražūsta dėl kompromisų - susitaikymo su žmonėmis, kurie perkalba jus nuo to, ką jums sako vidinis balsas. Reikalas ne tame, kad aš nevertinu kitų žmonių nuomonės, bet lygiai taip pat yra svarbu turėti jėgų kartais ją ignoruoti. Jei jūs esate visiškai įsitikinę, galbūt tam yra priežastis, ir jeigu jūs įžvelgiate kažką, ko kiti žmonės nemato, taip gali būti dėl to, kad tas ‘kažkas’ yra labai galinga ir netikėta [idėja]. Jeigu visi sutinka, taip tikriausiai yra todėl, kad jūs nedarote nieko originalaus.”

Tai dabar jau žinosite iš kur atsirado tas Blogger.com, kuris nūnai šneka net lietuviškai Būtų smagu išgirsti, ką jūs apie visa tai manote? Ar lietuviai aukotų pinigus už atvirumą? Ar kompromisas yra kūrybiškumo žudikas? Ar blogas vaidins kažkokį vaidmenį ateityje?