Ko aš išmokau išleidęs 100,000 Lt (I)
Įsivaizduokite, kad jūs gavote 100,000 Lt verslui vystyti. Atrodytų, 100k yra solidi investicija, kuri leistų išjudinti net pačias beviltiškiausias verslo idėjas. Svarbu tik įžvalgiai paskirstyti biudžetą, parinkti tinkamus tiekėjus, nusisamdyti patyrusius ekspertus ir užpirkti reklamą per teisingus žiniasklaidos kanalus, o tada jau viskas eisis kaip sviestu patepta. Tačiau bėda yra tame, kad visi šie ‘paprasti’ žingsneliai realybėje dažnai tampa painiomis problemomis ir net mažiausia klaida gali kainuoti tūkstančius litų. Iš kur aš tai žinau? Nes paskaičiavau, kad per Kaobanga.com sąskaita šiais metais perėjo 100,000 Lt investicijų. Taigi, pabandysiu pažvelgti į tai, ką mes darėme ne taip leisdami šiuos pinigus. Gal mūsų klaidos bus naudingos ir jums.
Klaida #1: samdytis programuotojus e-parduotuvei kurti. Pradėdami šį verslą ilgai galvojome kokiu būdu užkurti e-parduotuvę: nusipirkti jau paruoštą modulį ar pasamdyti programuotojų įmonę, kuri parduotuvę sukurtų pagal mūsų reikalavimus. Galiausiai, pasirinkome vietinę įmonę, kuri gana sąžiningai įgyvendino mūsų iškeltus reikalavimus ir funkcinius apibrėžimus. Ir vis dėlto, jeigu galėčiau pasukti laiką atgal, ypač prisiminęs tuos kančių kelius kuriuos teko nukeliauti integruojant vietinių bankų sistemas, PayPal atsiskaitymus, emailų siuntimo ir krepšelių modulius, neabejodamas pasirinkčiau bet kokią kitą ready-made parduotuvę.
Kaip taisyklė, tokios e-parduotuvės nepasižymi nei gera išvaizda, nei geidžiamomis funkcijomis, bet per jas galima atsiskaityti, o juk tai ir yra svarbiausias e-parduotuvės tikslas - PARDUOTI PREKES. Jeigu lankytojai mato gražų vaizdą, bet negali nusipirkti norimos prekės, e-parduotuvė virsta paprasčiausia vitrina (kuri kainuoja daug, daug pinigėlių). Todėl mano patarimas bet kam, galvojančiam apie savo e-parduotuvę būtų: pačioje pradžioje pasirinkite pigiausią, greičiausią ir paprasčiausią e-parduotuvės modulį kokį tik rasite ir tik vėliau, kai parduotuvė užtikrins nuolatinį pajamų srautą, imkitės funkcinių ir estetinių patobulinimų.
Klaida #2: samdyti neteisingus žmones. Aišku, apie darbuotojus ir jų valdymą įmonėje galima būtų išrašyti ne vieną jaučio odą. Todėl pabandysiu būti konstruktyvus ir kalbėti iš esmės: teisingi yra tie žmonės, kurie duotu momentu reikalingi įmonei, o neteisingi žmonės yra tie, kurių paslaugos nėra gyvybiškai svarbios sėkmingam įmonės klestėjimui. Tad kas yra gyvybiškai svarbus jaunai internetinei parduotuvei? Geras buhalteris, kalbantis tik apie būtiniausius dalykus. Geras programuotojas, sugebantis išgirsti klientų skundus ir išspręsti juos sąlygojančius sistemos trūkumus. Laisvai samdomas studentas techniniams darbams nudirbti. Visi šie specialistai yra tikrai reikalingi.
Antra vertus, jauna įmonė gali puikiai išsiversti be nuolatinio dizainerio, rinkodaros direktoriaus, biuro administratorės ar pilnu etatu dirbančio sistemų administratoriaus. Šių specialistų paslaugas reikia tiesiog nusipirkti tada, kai jos realiai reikalingos. Tačiau svarbiausia yra, kad įmonei vadovautų ‘teisingas’ direktorius, tai yra žmogus, kuris didesnę savo laiko dalį praleidžia mąstydamas apie verslą ir dalyvaudamas verslo susitikimuose, o ne dirbdamas techninius darbus. Prisiminkite, kuo daugiau kasdienių darbų direktorius deleguos kitiems žmonėms, tuo daugiau pinigų jis uždirbs įmonei. Todėl jei norite sutaupyti šiek tiek pinigėlių pavesdami reklamos planavimą savo įmonės direktoriui… pagalvokite apie visus tuos užsakymus, kuriuos jūs prarasite, kol direktorius užsiims reklamos planavimu.
Klaida #3: pardavinėti neteisingas prekes. Vienas dalykas, kurį aš aiškiai supratau per šiuos metus yra tai, kad mes nepažįstame Lietuvos pirkėjų. Absoliučiai ir totaliai nesuvokiame jų skonio. Visiškai nenutuokiame, kas dedasi jų galvose. Aišku, savo nežinojimo suvokimas neatsiranda šiaip sau. Jis kainuoja nemažus pinigus. Pinigus, kurie buvo išleisti (mūsų manymu) cool prekėms ir renginiams; pinigus, kurie buvo prarasti pristatinėjant knygas ir CD; pinigus, kurie buvo sumokėti už lietuviams nereikalingų funkcijų ir patobulinimų diegimą svetainėje. Vis dėlto, netgi dirbant su tokia neprognozuojama publika kaip lietuviai online kažko įmanoma išmokti.
Pažinimo paslaptis atsiveria tiems, kas sėdi plačiai atsimerkę ir ištempę ausis bei būna pasiruošę kasdien kalibruoti savo žinias. Taip, mes iki šiol nežinome, ko nori lietuviai, bet dabar mes bent jau žinome, kaip ištestuoti jų pomėgius. Tiesiog analizuojame, kokios prekės pelno pirkėjų simpatijas, o kurios palieka juos abejingus; tada pasiūlome naujų prekių ir vėl žiūrime. Ir taip iki begalybės. Svarbiausia šiame mokymosi procese yra atrasti būdą pažinti pirkėjų skonį be didelių išlaidų. Na, tikiuosi, kad dabar, kai mes jau suvokiame savo ignoraciją, prisitaikyti prie Lietuvos pirkėjų bus žymiai lengviau.
Tai tiek tų įžvalgų šiam kartui. Kitąsyk papasakosiu apie teigiamus dalykus, kurių mes išmokome dirbdami su Kaobanga.com svetainė. Tačiau gal jūs norite prisidėti prie diskusijos? Kokios, jūsų nuomone, yra didžiausios jaunų įmonių (nebūtinai Kaobanga.com) klaidos?
[...] apsidžiaugiau, nes Tiger Admin buvo jau mirusi. Amonas skaičiavo Vista OS būtinus resursus. Kaobanga dalinosi už 100 tūkstančių įgyta išmintimi. Andrius pasakojo apie pelną iš SMS, Dominykas pateikė skaitytojams detektyvinę užduotį, o [...]
Neblogas įrašas ir neblogas blogas. Dedu į rss readerį.
Sutinku, kad labai svarbu yra išanalizuoti prekių asortimentą, jų judėjimą, populiarumą,“kokios prekės pelno pirkėjų simpatijas“ ir pan. Bet tikriausiai nemažiau svarbu yra atsakyti į klausimą KODĖL viskas vyksta taip, kokios priežastys sąlygoja tokį pirkėjų elgesį. Iš tiesų pardavėjas ugdo pirkėjo įprotį pirkti. Šiaip ar taip tikriausiai nebūtų ir Maximos, jei būtų laikomasi strategijos „tik tai kas reikalinga vartotojui“ (o būtų visai neblogai :). Juk iš esmės, gali parduoti bet ką, svarbu KAIP tu tai padarysi. Jei prekės neperka, nebūtinai reiškia, kad prekė bloga, netinkama ar pan. Tiesiog gal būt ji padėta ne toje lentynoje, gal būt ji tiesiog nepasiekiama, t.y. ne tais komunikacijos kanalais einama link vartotojo.
Dar pastebėjau, kad kartais tiesiog nėra tiksliai apibrėžta, kas yra prekės vartotojas. Kai kurie sako „visi Lietuvos žmonės“. Tarkim, internetinės parduotuvės atveju - interneto vartotojai nėra „visa Lietuva“. Didelė dalis atkrenta. Kiek iš jų yra aktyvūs vartotojai? Grupė dar labiau susiaurėja. Kurie iš aktyvių vartotojų išdrįsta pirkti internetu (man atrodo lietuviai dar pakankamai nedrąsūs tuo klausimu). Gyvenantys kaime, mieste ir t.t. Jei pagal įvairius požymius atsirinktume mums reikalingą vartotojų grupę, galima būtų tiksliau formuoti prekių asortimentą, taikyti marketingo priemones tikslui pasiekti. Tiesa, dar pastebėjau vieną įmonių klaidą planuojant reklaminę kampaniją - įmonės susitapatinimas su vartotoju. Ir tai tarp kitko pakankamai dažnai pasitaikanti klaida. Įmonė renkasi reklamines priemones pagal tai kas jai patinka ar nepatinka, neatsižvelgdama į tai kokia yra prekė, į tai kad didelė dalis tikslinės grupės žiūri būtent tą laidą, skaito būtent tą laikraštį, bet „mes to nežiūrime, tai mums nelabai patinka, todėl mes ten reklamos neužsakysime“. Reikia pastangų įrodyti, kad tai bus naudinga ir kartais pasiseka
Um. Įrašas iš um… labai “verslininkiškos” pozicijos. Pinigai, pinigai, pinigai. Nesakau, kad apie tai nereikia galvoti! Tačiau parduotuvės tikslas nėra “parduoti prekes”. Parduotuvės tikslas yra “tenkinti vartotojo įgeidžius” - filosofija ir wishfull thinking, bet vartotojas, kuriam “parduodama” negrįš į parduotuvę. Jis grįš jei gavo ko nori. Lengvai, patogiai, greitai, efektyviai, pigiai. Kaobangos per daug nestebiu, bet visad galvojau apie jus kaip apie inovatorius - nebijokite “švaistyti” pinigų “programuotojams”. Bijokite “nedaryti pakeitimų klientams”. Iš klaidų mokomės.
Kartą pas Google vieną iš vadovių atėjo žemesnio lygio vadovas ir pasakė “iššvaisčiau 2 milijonus dolerių nepavykusiam projektui”. Aukštesnio lygio vadovas pasakė “Ačiū. Jeigu tu būtum bijojęs iššvaistyti juos ir nebūtum BANDĆ„ĖS - mes niekada nejudėtume į priekį”. Sėkmės kitąmet!
o gal apibendrinant, tiesiog tureti neteisingas idejas?
anu visai nevaikiškai pasirodo jumi čia investavę.:)
Idomus straipsnis. Nesutikciau tik su jau paruostu eshop modeliu. manau kiekvienos parduotuves privalumas yra jos dizainas (iseina, kad ir pozicionavimas). jeigu jis yra unikalus - respect’as. Esu ieskojes tam tikru tiekeju, tai perejau begale pigiu eshopu, kurie panasus kaip du vandens lasai. pasitikejimo nekelia.
mano nuomone dizaino savoka cia naudojama visiskai nekorektiskai. dizainas reiskia ne kad kuo graziau atrodytu, bet kuo patogiau butu naudoti. Tai crucial feature of the system.
Nieko nuostabaus. Parduotuvė daryta kaip kažkas cool, bet nebūtinai reikalinga pirkėjams. Kadangi Lietuvoje specifinių pirkėjų segmentai maži - sudėtinga pataikyti, o jei ir pataikoma- nereiškia, kad bus pelninga. Nes segmentas neskaitlingas… Tai jo.
nu aš dėl techninių dalykų tai paprieštaraučiau. Nemanau kad tinka pasakymas “bet kokią kitą ready-made parduotuvę”, nes :
1) dažnai būna saugumo spragų, o tada piktavaliai gali šabloniškai ieškot pažeidžiamų svetainių ir tada jei nutekės informacija apie klientų finansinius duomenis (kortelių numeriai, autentifikaciniai duomenys ir t.t. ), tai tada žlugs pasitikėjimas e-shop’u ir pan.
2) ne taip lengva pritaikyt sau. Kai daromas e-shop’as pagal užsakymą, tai sistema bus padaryta būtent taip, kaip reikia konkrečiam atvejui, o ne spraudžiamasi į rėmus “nes ši sistema kitaip neina” ir pan.
Dėl programuotojo. Galbūt pigiau yra samdyt programuotoją į vystytojo pareigas, bet čia rizikingas žingsnis , nes:
1) Prisirišama prie konkretaus žmogaus, vadinasi jei jis išeis iš darbo, tai nebus kas dirba, iš to išeina kad jis santykinai gali piktnaudžiaut situacija - plėšt algą didelę ir t.t.
2) panašu į pirmą atvejį - pvz ligos atveju darbai stovi.
Geresnis variantas yra outsorce’inti, arba imti kokią firmą , suderint mažesnę kainą su mintim, kad bus pastovaus darbo ir pan.
Ir dar vienas pamąstymas: ar tikrai reikia pradžioj pačio primityviausio e-shop’o, kol įsisuks prekyba? Juk neretai žmogus pamato svetainę kuri yra ne itin patraukli akiai, tai jis ten ilgai ir neužsibus, nebent konkrečiai reikia kažko (apmokėt sąskaitą, ar pan, kai “nėr kur dingti”).
Įdomios jūsų mintys. Manau, kad ir aš prieš metus laiko mąsčiau panašiai. Būtent todėl Kaobangoje ir pasirinkome pagal užsakymą daromo e-shopo modelį. Tačiau per šiuos metus supratau ir dar vieną svarbų dalyką - “cash-flow is everything” (grynųjų pinigų srautas valdo). Nes jeigu stabilių pajamų nėra, tai net geriausios idėjos galės sužibti tik trumpai ir blausiai.
Kokioje JAV, kur yra stipriai išvystytas Venture Capital sektorius turbūt yra kitaip. Nes ten pirmus du metus galima gyventi be cash-flow, tiesiog “deginant” išorinio investuotojo pinigus.
Tačiau parodykite jūs man Lietuvoje tokį verslininką, kuris duotų jums 100k, 200k ar visą 1m ir sakytų: “Še, Jonai, pinigų. Dirbk atsipūtęs, nepergyvenk, kad negauni pajamų, kai turėsime 200k unikalių vartotojų, tada ir galvosime kaip tuos pinigėlius uždirbti”. Patys suprantate, kad tokių toliaregiškų ir atsipūtusių žmonių aplinkui nedaug.
Tad tokioje situacijoje belieka deginti savo nuosavą kapitalą ir tikėtis, kad iki to laiko, kai jis galutinai ir negrįžtamai sudegs, jūs jau generuosite pinigų srautą iš savo klientų. C’est la vie.
tai persasi reziume kad Lietuvoje kol kas e-prekybai is vis kol kas nera prosvaisciu? kaobanga matyt reikejo daryti po metu, keliu, kazkiek. tikekimes kad tai savotiska investicija.
aha, tai akivaizdi investicija i lietuvos ateiti. man patinka kad lt yra zmoniu kurie igyvendina idejas kuriu atsiperkamumas nuo pat pradziu kabo po labai dideliu klaustuku. nuo to mums visiems tik geriau. o Artas turi real life pamoka uz 100 000 lt.
marsas > jei visi lauks tuos metus ir nieko nedarys, tai taip viskas ir stovės vietoj (manau). nu taip, pritariu, kad iš e-shop’o savininko pusės yra poreikis kuo greičiau turėt tą pinigų srautą, nes nėr normalių investitorių. tai tenka laviruot su tarpiniu variantu…
p.s. Artai, bet juk nėr garantijos kad pasiėmus jau gatavą sistemą pinigų srautas būtų didesnis - juk ir nuo turinio ir tikslinės auditorijos daug kas priklauso
tiesiog šiuo atveju būtų sutaupoma kažkiek pradinių išlaidų (geras klausimas ar taip tikrai būtų - neretai kone brangiau yra modifikuot tokias gatavas sistemas).
Taip, tokios garantijos nėra. Bet tokiu atveju mes galėtume skirti žymiai daugiau savo laiko, energijos ir netgi pinigų svetainės reklamai ir asortimento plėtrai.
o dabar išeina, kad reklaminiai pinigai išėjo funkcijų diegimui, tobulinimui, perrašymui ir taip toliau…
Nors Antano ir kitų komentatorių žodžiuose irgi yra tiesos. Bet koks e-shopas netinka, reikėtų ieškoti tokios platformos, kuri būtų gana patikima ir tuo pačiu metu paslanki, kaip pavyzdžiui Wordpress blog platforma.
Juk pasirinkdamas Wordpress’ą, klientas, viena vertus, gauna puikiai veikiantį produktą (nemokamai), o iš kitos pusės, visada gali susikurti įdomią išvaizdą pasitelkdamas lengvai instaliuojamus widgetus ir temas. Ir viskas tai padaroma labai greitai ir kainuoja visiškai nedaug. Visiška priešingybė pagal užsakymą kuriamai sistemai.
ir pasirinkus paruosta sistema, galima rinktis nemokama kaip wordpress arba mokama kaip movable type ar kokios kitos mokamos. Cia irgi nera iki galo aisku.
Šnekant apie gatavas sistemas, tai jos yra gerai (gamybos etape) tol, kol apsieinama su standartiniais dalykais. Gerai, jei sistema padaryta kaip wordpress’as - jei reikia papildomo ko nors, susimetei widget’ą ir ramu. Bet kita vertus jei prireikia pataisyt sistemos branduolį, tai tada kaput. Nes tada priežiūra gaunasi tragediška - jei reikia apdeitus kokius sudėti, tai tada kiekvieną kartą reiks programeriui vos ne rankutėmis kaskart taisyti. Jei programeriai pasikeičia - naujasis nevisada gali žinoti apie rankinius pasikeitimus, ir tada perrašo skriptus visus naujais, ir tada nugriūva saitas, ir prasideda raganų medžioklė. Aišku, darbų dokumentacija ir jų priežiūra iš dalies išspręstų šią problemą, bet čia yra papildomos išlaidos tiek laiko atžvilgiu, tiek pinigų. Išvada: jei apsieinama su standartiniais įrankiais ir widget’ais, tai tada valio, jei ne, tada reikia tikrai labai gerai apgalvot.
Pasakojimas idomus ir tikrai jame yra tiesos. Kas liecia elektronine prekyba ir zmones kuriuos reikia pasamdyti, kad ta prekybos modeli sukurtu pradiniame etape, tai noreciau sutikti su kolega, kadangi darydami savo versla taip pat ieskojome kuo palankesniu salygu ir zmoniu, kad susikurit patrauklia svetaine. Su dizainu nebuvo problemu, nes zmogiukai buvo pakvaise ir atsidave savo darbui. Taciau kas liecia programavima, tai susidureme su mase problemu, realiai sumokejome ne tokius jau ir didelius pinigus uz tai ka gavome, taciau darbas buvo atliktas “topornaiĆ¢ā‚¬Ā¯ ir po to reikejo kokius du menesius viska tobulint, tas aisku vyko taip pat labai nesklandziai, kadangi imone kuri kure tinklapi ir jo valdyma labai atsainiai i tai ziurejo. Sioje vietoje dar noreciau patarti pradedantiesiems, jog forminkite tikrus paslaugos kastus, t.y. jeigu jums pasake jog kainuos 5000 ar 10000 lt tai pasistenkite, jog tai ir atsispindetu sutartyje, nes mes ieskojome alternatyvu, kaip atsiskaityti pagal autorines sutartis, kuriose tu tikruju kastu nesimate, o po to atitinkamai ir gavome servisa, kuris buvo prastas ir atliktas tik simta kartu pareikalavus, kitaip sakant chebryte kurie kure saite prasiplove pinigus ir kuo greiciau norejo nusiplaut nuo visko, taciau reikia pridurti, jog kompanija yra geraizinoma. Moralas vistiek butu toks pats kaip kolegos, kuris teige, jog e-prekybos pakeitai sioje vietoje butu geresni. Geriau minimaliai bet gerai, negu maksimaliai bet nieko.
Del to ko nori zmones, tai cia visu laiku problema ir ilgai laukt nereikia kol ta supranti, nes is praktikos galiu pasakyti, jog kuo daugiau prekiai parinkineti skiri laiko, tuo ta preke parduodama sunkiau (cia ne taisykle, taciau tokia praktika teko patirt) O prekes kurias pirkome “is lemposĆ¢ā‚¬Ā¯ pardaveme labai greitai. Cia dar reiketu atsizvelgti i bendras tendencijas ir i tiekejus, kurie marketingui skiria didelius pinigus ir proteguoja kazkokia grupe produktu. Tie marketingo elementai labai itakoja galutinius vartotojus, o tarpininkai daznai buna mazi, kad pakeistu kazkokia sistema.
Siaip kuriant kazka naujo klaidos yra neisvengemas faktorius, taciau liudniausia yra tai, kad uz jas reikia susimoketi. Siuo pasirinkdami verslo sriti rinkomes visiems suprantama preke (ar prekes) taip pat rinkomes tai ka ismanome patys.
Musu imone dar negyvuoja metu, taciau mes pasirinkome strategija pirkti prekes tiesiogiai is tiekeju, aisku tai suvalgo didelius pinigus, bet mes bet kokiu atveju ieskome tiesioginiu keliu, kol kas i kontakta su vietiniais tiekejais einame labai mazai. Aisku suprantame, jog tai yra neisvengiama ir butina bendrauti su lokaliais tiekejais ir cia slypi klausimas, kuris veliau issivystys i atsakyma ar tai buvo musu klaida ar ne.
O siaip noreciau pastebeti, jog kaobanga.com portale radau neblogu sudniekuciu, kurie yra tikrai orginalus ir idomus. Manau jeigu gerai pravesite marketingo elementus po kurio laiko turesite nebloga pasisekima. Taciau reklamai jus turetumete taip pat atlikti analize. Nes kaip pastebejome is patirties kai kurios reklamos rusys yra tiesiog bevertes. Reikia kazkokiu budu susirasti tiksline grupe.
Respects! Sekmes versle!
[...] pirmos dalies komentarų matau, kad kas kas, o svetimos klaidos tikrai traukia lietuvių dėmesį. Kita vertus, [...]
prikalbeta cia… pridurciau is savo puses - man, kaip vartotojui, estetishkas dizainas labai svarbu - jei matau, kad saitas yra visiskai last century… nekabina manes net po ji narsyti. new ir trendy sprendimai visuomet traukia aki, ypac iprastiniu web lankytoju, kurie rade idomu niekuti, susigundys ji isigyti
tikrai idomiu minciu straipsnelyje gausu ;] noreciau pasiteiraut o kaip su pristatymu? Pristatote i bet kuria Lt vieta? o jei preke kainuoja ~50lt, vistiek pristatoje ja nemokamai?
Taip panarshius po pacia parduotuve i aki krito tosk dalykas.. Iejus i svetaine matau daug paveiksleliu su keistais “dalykeliais”.. Bet paspaudus and foto, ishmeta visai kitoki prekiu asortimenta.. o kur dingsta mano pamatytas ir noretas daiksciukas? ;))
Miela Planuojanti Lankytoja
Prekes pristatome visur. Beveik visur jas pristatome per DPD kurjeriu tarnyba. Isimtis - Nida, nes pristatyti preke su kurjeriu ten kainuos turbut tiek pat, kiek kainuoja pati preke. Todel i Nida siunciame prekes per Lietuvos pasta.
O del paveiksleliu, tai buna taip, jog pasibaige prekes galiojimo laikas/jos nera sandelyje, tada ji automatiskai dingsta is katalogo, o is pirmo puslapio dingti nespeja. is cia ir ta problema atsiranda.
reikes butinai perziureti ir sutvarkyti si reikala.
Aciu uz atsakyma
Leave your response!
Akims paganyti
Senesni straipsniai
Raktažodžiai
įkvėpimas žiniasklaida aptarnavimo kokybė ateitis bankai baras blogas Coffee Inn darbas ekonomika filmas filmukas Gyvenimas Havana Social Club humoras iliustracija internetas interviu investicija Japonija JAV Juokinga kūrybiškumas kūrybingumas kaina Kalifornija klientai klientas knyga konferencija konkursas korporacija krizė Maistas Menas Muzika New York Times originalu prezentacija reklama rinkodara sprendimas Verslas Video youtubePasirinkite temą
RSS Prenumerata
Most Commented