Jeigu pasiilgote įdomios pop-literatūros verslo tema, rekomenduoju nepagailėti $17 ir nusipirkti Ian Ayres knygą “SuperCrunchers: Kodėl mąstymas paremtas skaičiais yra naujas būdas tapti protingam” (Super Crunchers: Why Thinking-by-Numbers Is the New Way to Be Smart). Iš pirmo žvilgsnio, knyga atitinka visus bestsellerio reikalavimus: užkabinantis pavadinimas (na, jei nekreipsime dėmesio į tai, kad ‘Super Crunchers’ lietuviškai skambėtų kaip ’super kramsnotojai’ ar ‘ super triuškintojai’), knygos autorius - Yale teisės mokyklos profesorius, YouTube sukasi jo interviu, spaudoje pilna gerų recenzijų… Tačiau perskaitęs knygą negaliu pasakyti, kad Ian Ayres pasižymi ypatinga rašymo elegancija, iškalbingumu ar geru humoru jausmu. Veikiau, mane knyga užkabino dėl joje pateikiamų pavyzdžių, kaip JAV kompanijos pritaiko statistinę analizę savo poreikiams, ir filosofinių klausimų kylančių skaitant, kaip Ayres skelbia naująją statistinę revoliuciją. Na, filosofinius klausimas aš gal pasilaikysiu kokiam vakarui lauko terasoje su buteliu gero vyno, bet praktiniais pavyzdžiais galiu pasidalinti ir su jumis.

Ian’o Ayres argumentuoja, kad krentančios procesorių kainos ir auganti skaitmeninės informacijos apimtis skatina šiuolaikines korporacijas aktyviai taikyti statistinės analizės metodus formuojant savo rinkodaros kompanijas ir bendraujant su klientais. Paimkime intuityvų pavyzdį - kazino verslą: ištikimi Harrah’s kazino klientai naudoja žaidimams elektronines korteles, kurios leidžia Harrah’s užfiksuoti duomenis apie visus jų sužaistus žaidimus. “Harrah’s einamuoju laiku žino kiek kiekvienas lošėjas laimi ar pralošia per kiekvieną monetos įmetimą ar kortų traukimą. Kazino sugretina šiuos lošimų duomenis su kita informacija - kliento amžiumi, vidutinėmis pajamomis rajone, kur jis gyvena; viskas tai saugoma duomenų bazėje. Harrah’s naudoja šią informaciją tam, kad nuspėtų, kiek konkretus klientas gali pralošti pinigų nenusivildamas žaidimu; taip, kad jis ir ateityje norėtų grįžti. Šis magiškas taškas vadinamas ’skausmo tašku’. <…> Kai klientas pasiekia skausmo tašką, pasirodo žmogus iš kazino, kuris sako, “Matau nekaip sekasi šiandieną. Žinau, kad jums patinka mūsų kepsnių restoranas. Štai, noriu, kad jūs nusivestumėte savo žmoną pavakarieniauti, mes vaišiname”. Ir taip skausmas išnyksta. Klientas jaučiasi pamalonintas.”

Tai, kokioje srityje dirba jūsų kompanija ar kiek informacijos apie klientus sugeba surinkti jūsų vadybininkai nėra taip svarbu, svarbu yra ar jūs esate pasirengę išnaudoti statistinės analizės teikiamas galimybes savo darbe. Buvęs analitikas iš Covington & Burling teisinės kontoros, Dick Copaken, “nūnai naudoja nervinių tinklų spėjimus visiškai kitokiems klientams. Palikęs teisinę praktiką, Dick Copaken įsteigė kompaniją Epagogix (pavadinimas paimtas iš Aristotelio induktyvaus mokymosi idėjos). Kompanija “išmokė” neuroninio tinklo [algoritmą] nuspėti filmo pajamas pagal pirminius jo scenarijaus požymius. <…> Epagogix buvo paprašytas nuspėti devynių filmų bendras pajamas remiantis tik jų scenarijais - dar prieš parenkant filmų žvaigždes ar režisierius. [Studijų] generaliniai direktoriai netvėrė džiaugsmu pamatę, kad nervinės lygtys sugebėjo teisingai nuspėti šešių ir devynių filmų pelningumą. Kai kuriems filmams, formulės nuspėtos pajamos skyrėsi nuo realaus uždarbio tik keletu milijonų dolerių”.

Kadaise Chris’as Anderson’as pastebėjo, jog pingantys procesoriai atvėrė kelią ilgai uodegai ir rinkos fragmentavimuisi į pavienius segmentus, o dabar Ian Ayres, priešingai, teigia, jog technologinė evoliucija (podraug su Epagogix pobūdžio kompanijomis) sudaro prielaidas kurti dar didesnius mega blockbuster’ius nei iki šiol. Įdomu, įdomu. Tačiau grįžkime prie super kramsnotojų, sakykime, kokios nors klestinčios įmonės, prekiaujančios nikeliuotais kraneliais ir silikoniniais implantais, direktorius įtiki statistikos galia. Ką jam daryti tokioje situacijoje? Na, gerai, verslo analitikos priemones jis užsisakys kokiame Sonex’e ar Alnoje, bet iš kur jam gauti pačius duomenis? JAV egzistuoja gana daug kompanijų, kurių verslas yra rinkti informaciją apie klientus, pakuoti ją įvairiais pjūviais ir tada parduoti kitoms įmonėms. Pavyzdžiui, ChoicePoint “gali parduoti klientams bylą, kurioje bus ne tik jūsų kredito istorija, bet taip pat įrašai apie jūsų automobilį, santykius su policija, informacija iš turto registro kartu su informacija iš gimimo ir mirties sertifikatų bei vedybų ir skyrybų pažymėjimų”. Jei norite įdomesnių duomenų, kreipkitės į Acxiom ir gausite duomenis apie potencialius klientus suskirstytus pagal rinkodaros segmentus - “Rolling Stones”, “Nesenstantys pagyvenę”, “Švytinčios žvaigždės” ir taip toliau.

Taigi, šie bei kiti, įdomūs ir bauginantys pasakojimai apie tai, kodėl Amazon dovanos turėtų priversti jus sunerimti, ką daro avialinijos, kad išsaugotų klientų lojalumą, kaip statistinė analizė padeda išsaugoti žmogiškas gyvybes ir atima teisę balsuoti, Ian Ayres knygoje. Spėju, kad perskaičius tokią knygą, tikrai nekils klausimų, o kam mokytis “tokias nesąmones” kaip regresinė analizė, tikimybių teorija ar normalios distribucijos kreivė. Nors galbūt pasidarys šiek tiek nejauku, kad yra žmonių, kurie traktuoja mūsų pasirinkimus taip lyg laisva valia egzistuotų tik poetų eilėraščiuose.