Praeitais metais, pačiame krizės įkarštyje, CBS televizija pristatė amerikiečiams naują TV realybės šou “Direktorius pogrindyje” (Undercover Boss). Kiekviename epizode vienos didelės korporacijos vykdantysis direktorius incognito dirba pačio žemiausio lygio darbus savo kompanijoje, tikėdamasis pamatyti iš arti kaip uždirbami jo milijonai ir išgirsti ką apie kompaniją kalba eiliniai darbuotojai. Kadangi direktorius yra nuolatos filmuojamas, aplinkinių įtarimams išsklaidyti laidos prodiuseriai sukūrė legendą apie tai, kad laidos veikėjas yra bankrutavęs nekilnojamo turto vystytojas bandantis iš naujo kabintis į gyvenimą ir sutikęs nusifilmuoti dokumentiniame filme apie tai, kaip žmonės bando pramokti naujo amato. Užteko …

Aplinkiniai vis dažniau kalba apie tai, kaip internetas išgelbės mus nuo visų šiuolaikinio gyvenimo blogybių: būtinybės lankytis lietuviškuose knygynuose, žiūrėti pensininkams subalansuotas TV laidas, išgyventi santykių per atstumą krizes, nerimauti dėl augančios nedarbo, toleruoti pietryčių Azijos karines chuntas ar skaityti apie vaikus mirštančius nuo maliarijos. Todėl aš manau, kad mums atėjo laikas atvirai pasikalbėti apie tamsiąją interneto pusę. Pasikalbėti apie tai, kad tikrąją grėsmę skaitmeniniam lietuvio gerbūviui kelia ne tradiciniai interneto blogiukai – pedofilai iš Vakarų, programišiai iš Rytų ir komentatoriai iš Delfi.lt – bet mūsų pačių socialinė aplinka: draugai, pažįstami, klasiokai…

Tęsinys. 1 dalis.
Kopijavimo aparato sindromas
Amerikoje yra priimta kurti naują verslą bandymų ir klaidų metodu: žmonės įgyvendina savo idėjas, bankrutuoja, mokosi iš klaidų, tada bando vėl, kol vieną dieną jiems nusišypso laimė. Lietuvoje situacija yra visiškai priešinga, čia verslas yra kuriamas kopijavimo metodu – protingi žmonės semiasi idėjų iš svetur, o mažiau gabūs tautiečiai kopijuoja kaimynus, kuriems pasisekė pritaikyti užsienio idėjas Lietuvoje. Šis verslo modelis puikiai paaiškina, kodėl verslo naujovės mūsų šalyje atsiranda bangomis. Kadaise “Čili pica” išmokė lietuvius valgyti picas ir netrukus picerijos pradėjo dygti “ant Lietuvos” kaip grybai; “Coffee …

Prieš porą mėnesių, netikėtai sau pačiam, susitariau su žurnalo Miesto IQ redakcija parašyti straipsnį apie kavinių verslą Lietuvoje. Kadangi ne visi šio blogo skaitytojai turi galimybes skaityti tą žurnalą, nusprendžiau pateikti straipsnį bloge. Žemiau pateikiama pirma straipsnio dalis.
***
Taigi, Jūs nusprendėte atidaryti kavinę (barą, restoraną, užeigą, karčemą)? Mintis apie nuosavą maitinimo įstaigą taip stipriai įsišaknijo Jumyse, kad sėdėdami dalykiniame susitikime, ruošdami vakarienę, stovėdami kamštyje ir – be jokios abejonės – žingsniuodami Senamiesčio gatvėmis Jūs regite ne apnuogintą Scarlett Johanson figūrą ar naują Alexander McQueen suknelę ir prie jos derančius Jimmy Choo …