Kalbėti apie naujus internetinio verslo modelius Lietuvoje yra kiek nejauku, juk lietuviškas LinkedIn‘as, jau nekalbant apie didžiųjų įmonių marketingo kabinetus, iki šiol pilnas samprotavimų apie tai, koks beprasmiškas yra Twitter‘is ir kaip Facebook‘as su 700,000 lietuviškų profilių yra laikinas mados dalykas. Tačiau kalbėti apie šiuos dalykus reikia, nes tik tokiu būdu galima tikėtis, jog koks nors talentingas septyniolikmetis iš Viršuliškių vieną dieną ims ir sugalvos lietuvišką Skype‘ą ar bent jau sukurs svetainę vertą TechnCrunch ir Mashable straipsnių. Todėl šiandieną noriu pristatyti tris verslus uždirbančius pinigus iš savo sugebėjimo panaudoti socialinius …

Prieš savaitę The Wall Street Journal (WSJ) pradėjo spausdinti rašinių ciklą skirtą aptarti naujausios internetinės reklamos tendencijoms ir su tuo susijusiems asmens privatumo klausimams. Šie rašiniai jau spėjo sukelti daug prieštaringų reakcijų ir kiekvienam šio blogo skaitytojui primygtinai rekomenduoju skirti bent 15 minučių šiai temai panagrinėti. Jūs nustebsite sužinoję, ką sugeba šiuolaikinės technologijos ir kaip apsukriai jomis naudojasi didieji reklamos pirkėjai. O kadangi ši tema labai retai paliečiama Lietuvoje, pamaniau, kad būtų visai neprošal pristatyti ir keletą įdomesnių verslų valgančių duoną iš reklamos optimizavimo pagal vartotojų elgseną (angl. behavioral targeting).
AdAge …

Neseniai teko skaityti apie vieno video operatoriaus darbo dieną; pavadinkime jį Mykolu.  Mykolas juda greitai, o kalba nedaug, nes per dvi valandas turi nufilmuoti 10 edukacinių filmukų apie plaukimą baidarėmis.  Jis sustato tris video kameras ant dirbtinio ežero kranto kažkur Massachusetts’o valstijoje, trumpam nuklysta mintimis į praeitį – į laikus, kai jis dvi savaites praleido slėptuvėje fiksuodamas unikalius kadrus iš andinių kondorų gyvenimo. Tačiau šiandieną jo darbas vyksta visai kitu ritmu: baidarių instruktorius jau spėjo įsitaisyti priešais kameras su savo keturiomis baidarėmis; kas penkias minutes jis ir Mykolas pereina prie …

Sunku yra patikėti, kad prie tokių temperatūrų Vilniuje dar vyksta verslo renginiai. Dar įstabiau yra tai, kad juose lankosi ne vien usual suspects iš startup’ų pasaulio, bet ir prakutę verslininkai, verslo angelai iš Lietuvos bei užsienio VC (=rizikos kapitalo investuotojai). Kalbu apie liepos 15 d. Open Coffee Club organizuotą susitikimą su the Difference Engine verslo vystymo programa ir keleto lietuviškų startup’ų prisistatymus investuotojams bei kolegoms. Dinamiškas, dalykiškas, kupinas gero humoro ir neoficialaus bendravimo renginys pasirodė įdomus dėl dviejų priežasčių: visų pirma, tuom, jog sugriovė mitą apie inertišką Lietuvą, kurioje verslas …

Praeitais metais, pačiame krizės įkarštyje, CBS televizija pristatė amerikiečiams naują TV realybės šou “Direktorius pogrindyje” (Undercover Boss). Kiekviename epizode vienos didelės korporacijos vykdantysis direktorius incognito dirba pačio žemiausio lygio darbus savo kompanijoje, tikėdamasis pamatyti iš arti kaip uždirbami jo milijonai ir išgirsti ką apie kompaniją kalba eiliniai darbuotojai. Kadangi direktorius yra nuolatos filmuojamas, aplinkinių įtarimams išsklaidyti laidos prodiuseriai sukūrė legendą apie tai, kad laidos veikėjas yra bankrutavęs nekilnojamo turto vystytojas bandantis iš naujo kabintis į gyvenimą ir sutikęs nusifilmuoti dokumentiniame filme apie tai, kaip žmonės bando pramokti naujo amato. Užteko …

Praeitą savaitę Lietuva išgyveno netikėtą verslumo protrūkį: kur bepasisukdavau, vis matydavau ir girdėdavau odes giedamas kūrybingam verslui ir asmeninei iniciatyvai. Fermento, Western Union, Coffee Inn istorijos aprašomos žiniasklaidoje ir pristatomos konferencijose įkvėpė tikėti, kad dar ne viskas šioje valstybėje yra taip blogai, kaip stengiasi įrodyti pagiežingi žurnalistai. Dar įdomiau buvo ne vien tik girdėti, kas vyksta aplinkui, bet pačiam sudalyvauti StartupJam Baltics renginyje visą savaitgalį vykusiame Šiuolaikinio meno centre (ŠMC). Kadangi renginyje buvau ne šiaip sau, o su tikslu sukurti veikiantį naujos svetainės prototipą (daugiau apie tai artimoje ateityje), įspūdžiai mano yra gana padriki ir subjektyvūs, bet vis tiek noriu jais pasidalinti.

1985 m., kai buvo atidaryta NUMMI gamykla, GM buvo didžiausia automobilių gamintoja JAV; jos artimiausias konkurentas, Ford, užėmė perpus mažiau – 21% rinkos. Tačiau nežiūrint į šlovingą praeities reputaciją, jos valdoma rinkos dalis nuolatos mažėjo, o kompanijos nesugebėjimas pažaboti gamybos defektus vis stipriau atsiliepdavo pardavimams. NUMMI įdiegta efektyvios gamybos sistema siūlė akivaizdų sprendimo būdą GM problemai: juk skaičiai aiškiai rodė, kad iš japonų atėjusi komandinio darbo tvarka padeda pagaminti daugiau kokybiškų mašinų turint mažiau darbininkų. Tokios milžinės kaip GM atveju, sėkmingai įgyvendinta gamybos reforma padėtų sutaupyti ne milijonus, bet milijardus

Prieš keletą savaičių klausiausi amerikiečių žurnalisto Frank Langfitt‘o pasakojimo apie savotišką komercinio pasaulio anomaliją – jungtinę General Motors (GM) ir Toyota automobilių gamyklą. Langfitt‘as kalbino daugybę žmonių vienaip ar kitaip susijusių su gamykla – liaudyje vadinama NUMMI – ir iš šių interviu surėdijo labai įdomų žurnalistinį tyrimą apie tai kaip paversti blogą įmonę sėkminga verslo organizacija ir kaip tokie pokyčiai įtakoja dideles kompanijas. Kadangi mano siūloma santrauka tėra paviršutiniškas tyrimo nupasakojimas, labai rekomenduoju pasiklausyti This American Life podcast‘ą - nesigailėsite.
NUMMI automobilių gamyklos atsiradimas, kad ir koks netikėtas jis būtų, iš …

Straipsnio tęsinys. Skaitykite pirmą dalį.
Na pakaks jau vardyti Twitterio blogybes, manau, kad atėjo laikas pakalbėti apie tai, kuom šis socialinis tinklas yra naudingas įmonėms ir kodėl įprastas korporatyvinis blogas ar Facebook‘o puslapis nesugebės jo pakeisti.
Visų pirma, Twitter‘io čiulbesiai pasižymi ta įdomia savybe būti adresuoti visam pasauliui ir konkrečiam žmogui, kas reiškia, kad žmonės pažįsta jūs ne per sausus pranešimus spaudai ir suredaguotas kalbas, o per jūsų spontanišką bendravimą, per tai kaip greitai jūs reaguojate į savo pašnekovus ir kiek nuoširdžiai jūs stengiatės pagelbėti klientams besikreipiantiems į jus internetu. Tokios kompanijos …

Pagrindinis pranešėjas šių metų South by Southwest (SXSW) konferencijoje, vykusioje Teksaso sostinėje, buvo Twitter socialinio tinklo vykdomasis direktorius Evan‘as Williams‘as. Iš Williams‘o interviu spaudoje ir knygose jau senokai susidariau įspūdį, kad jis yra intravertas linkęs į melancholiją ir pasirodymas SXSW eilinį kartą patvirtino šią nuojautą. Tačiau nežiūrint į jo asmeninį uždarumą, šiandieną Evan‘as Williams‘as yra vienas karščiausių Vakarų pakrantės verslininkų, kurio dėmesio gviešiasi visi – nuo žurnalistų ir investuotojų iki mokslininkų ir politikų. Kad suprastumėte iš kur kyla šis ažiotažas, paminėsiu, kad dar neuždirbusi nei vieno dolerio Williams‘o su bendraminčiais …