Švietimo ateitis - kokia ji? Aplinkui tenka matyti labai netgi įdomių įsivaizdavimų apie tai, kaip turėtų atrodyti ateities mokykla. Štai Rusijos finansų ministras pareiškė, kad aukštoji matematika užmuša moksleivių kūrybingumą, todėl ją reikia išbraukti iš privalomų dalykų sąrašo. Amerikiečiai tą patį ketina daryti su seksualinio švietimo pamokomis, kur paaugliai yra mokomi, jog vienintelis būdas apsisaugoti nuo nėštumo ir venerinių ligų yra išsižadėti sekso ir nešioti žiedą su užrašu “Tikra meilė laukia“. Sako, kad nuo tokių pamokų užneštėjusių paauglių tik daugėja.
Be to, kad ir kaip tradiciniai mokytojai norėtų matyti namų darbus …

Atsiprašau, kad kartojuos, bet negalėjau nepareklamuoti dar vieno mažo biudžeto/ lakios fantazijos muzikinio klipo, kurį atradau šiandieną. Vienas pašaipus kritikas pažymėjo, kad Oren Lavie kuria tokias dainas, kurių klausydamasi Norah Jones murkia iš džiaugsmo. Tačiau murkia ne tik Norah Jones, murkiu ir aš, nes mano ausiai toks tekstas skamba gražiai: “ir ji kovoja už savo gyvybę / įeidama į parduotuvę / sumoka už duoną / mintimi, kurią pagavo / už virvutės”. Romantiška ir kartu taip savalaikiška, o jeigu dar pridėsime šį filmuką, tai gausime tobulą indie videoklipą.

Nors filmuko stilius kažkuo …

Vienas dalykas, kuris mane tikrai džiugina pastaraisiais metais, yra lietuviški videoklipai. Kasmet jie darosi vis įdomesni. Dar pastebėjau, kad jose dažnai šoka Gytis Ivanauskas ir kas svarbiausia gerai šoka. Aišku, dabar atėjus nuosmukiui, visi prodiuseriai vėl pradės verkšlenti, kad geriems klipams pinigų nėra, paskui, kad Gytis išvažiavo į Ameriką. Todėl įmetu į blogą naują Friendly Fires darbą susuktą su minimaliu biudžetu, bet genialia idėja. Prodiuseriai, žiūrėkite!

Viskas ko reikėjo, tai poros juodų triko, keleto ventiliatorių ir poros milijonų penoplasto burbuliukų. Vienintelis tokios kūrybos trukumas, anot pačių muzikantų, buvo tai, kad paskui …

Penktadienio vakaras. Restruktūrizacijos metu. Visą savaitę tą ir tedariau, kad rengiau prezentacijas ir susitikinėjau su verslininkais. Todėl šiandieną aš noriu tik vieno. Ne, ne šiltos vakarienės. Ir ne šlepečių. Ir netgi ne kino. Noriu prasinešti Adidas vakarėlyje. Prasinešti taip, kad ryte neprisiminčiau savo vardo ar kelintas troleibusas veža namo.

Kažkas kužda man, kad šitas noras šiandieną apėmęs ne mane vieną. Ir aš tikrai imsiu gerbti Adidas, jeigu šio brando vakarėliai tikrai yra tokie crazy ass kaip rodo šiame videoklipe. Beje, pastebėkite koks nuostabus garso takelis: senas geras Frankie Valli gabalas sumiksuotas …

O jums niekada nekyla noras pamatyti, kas dedasi kitų žmonių galvose? Mane asmeniškai toks noras aplanko labai netgi dažnai, nors dabar negalėčiau nusakyti kas jį sukelia.
Matyt, kiekvieną kartą situacija būna unikali: tai tenka “garbė” važiuoti su lėčiausiu Vilniaus taksistu, kai lėktuvo išskrydimo lieka 17 minučių; kitąsyk klausiausi vienos lietuvių aktorės karštligiškai beriamas mintis apie dabartinį Popiežių, Holivudo manieras ir nacionalinio teatro HR politiką; dar kitais atvejais sėdi rimtame seminare, kur prieš akis vis pasipainioja viena ir ta pati (gili) iškirptė su auksiniu kryžiuku.
Deja, deja, visais šiais atvejais, belieka spėlioti, kas …

Seniai aš nemačiau tokios įspūdingo gimtadieninio sveikinimo. Be jokių kačiukų, gėlyčių ar idiotiškų pageidavimų, tiesiog drastiška gyvenimo išmintis ryžtingai išdėstyta Laura Linney vaidinamos herojės.

Čia scena iš filmo “Karščiausia valstija” (The Hottest State), jei kam įdomu.

Žmonės sako, kad juokas gydo. Nesiginčysiu. Tačiau juokas ne vien tik gydo, kartais jis dar padeda nustatyti pirminius ligos simptomus. Toks diagnozavimo metodas yra ypač efektyvus nustatant progresuojančias psichines ligas. Na, jūs pasižiūrėkite patys ir pagalvokite, ar jūs patikėtume tokiai moteriškei savo mašiną? O iPodą? O vaiką?

Nors gal aš pernelyg kritiškai žiūriu į šią juoko mankštą. Tikrai, nūnai tokia mankšta praverstų bent dviejose situacijose: visų pirma, jeigu jūsų viršininkas pasikviečia save pas save ir pasiūlo savo noru išeiti iš darbo, jūs visuomet galite nuleisti tokį pasiūlymą juokais… kruopščiai atkartodami tos …

Kaip greitai keičiasi laikai; dar prieš gerą pusmetį pagrindinis verslininkų galvos skausmas buvo iš kur gauti darbuotojų ir kada tikėtis pigesnio benzino. Deja, šiandieną pigus benzinas ir darbo ieškantys statybininkai visiškai nedžiugina. Nenuostabu, juk pasaulinė ekonomika (o kartu ir Lietuvos rinka) yra purtoma krentančių kainų ir augančių palūkanų. Didžiosios šalys supranta, kad ilgalaikės ekonominės recesijos privalu išvengti visais įmanomais būdais, bet, bent jau kol kas, jų bandymai pelnyti investuotojų pasitikėjimą piniginėmis injekcijomis ir aktyviu įsikyšimu į finansų rinkas tik pristabdė krizės vystymąsi. Ką rodo tokia vangi reakcija į vyriausybių dalinamus …

Man pasirodė, kad šie Seimo rinkimai buvo vieni iš “tyliausių” - jeigu ne stendai su kandidatų plakatais Šilo gatvėje, matyt, taip ir nežinočiau, kad jie vyksta. Su Amerikos rinkimais yra kiek kitaip, nes apie juos tenka girdėti ir skaityti kone kasdien. Taip yra ne todėl, kad aš turiu Amerikos pasą, bet todėl, kad JAV politinių technologijų ir PR’o specialistai jau perkando kaip savo kandidatą išparceliuoti žmonėms neskaitantiems laikraščių ir nežiūrintiems TV, o nuolatos mirkstantiems internete. Štai naujausias pavyzdys: Leonardo DiCaprio, Will I. Am, Tobey Maguire ir (mano mėgstamiausias) Forest’as Whitaker’is …

Prisipažinsiu, kad lietuviškus laikraščius rankose laikau nedažnai. O jeigu ir vartau, tai paprastai būna Verslo žinių penktadienio numeris. Iš kur toks nusistatymas prieš tautišką žiniasklaidą? Na, ideologinius nesutarimus paliksiu nuošalyje, o čia paminėsiu labai konkretų argumentą - fiksuodama ir aprašydama vakar dienos blogybes ir nelaimės, mūsų žiniasklaida neturi laiko ir jėgų įžvalgoms apie tai, kas vertingo ir įdomaus mūsų laukia ateityje.
Pavyzdžiui, užsienio spauda jau kokius tris mėnesius negaili pagyrų indų rašytojui Aravinda Adiga, kuris prieš dvi dienas laimėjo Man Booker Prize apdovanojimą, tačiau mumyse apie jį pradedama šnekėti tik dabar, …