Pirma dalis.
Dar viena teigiama krizės pasekmė yra netikėtas pasimatymų suklestėjimas. Asmeninių pažinčių svetainių savininkai trina rankas ir teigia, kad praėjusį rudenį biržas ištikęs nuosmukis vos ne pernakt padidino lankytojų skaičių 50%-60%. Sociologai čia pat siūlo keletą galimų paaiškinimų: visų pirma, dėl apmažėjusių darbo tempų ar netikėto atleidimo iš darbo žmonės pagaliau turi laisvo laiko partnerio paieškai. Susidūrę su netikėtais iššūkiais ir miglotomis ateities perspektyvomis daugelis žmonių ilgisi galimybės atsiremti į tvirtą petį, išlieti savo jausmus giminingai sielai ir žengti pirmyn drauge su artimu žmogumi. Ši aplinkybė taip pat nulemia netikėtą …

Straipsnis iš balandžio mėnesio Miesto IQ žurnalo.
***
Daugelio žmonių vaizduotėje ekonomika yra sausas mokslas pilnas tarptautinių terminų ir neaiškių grafikų. Netgi kasdienė ekonomika, kurios dėsniai nulemia mūsų atlyginimo dydį, naujo būsto kainą ir bedarbių skaičių šalyje, daugeliui žmonių yra tokia neaiški sritis, kad jie žymiai mieliau patiki prietarais ir subjektyviais paaiškinimais nei ekonominių rodiklių suvestinėmis. Iš tikrųjų ekonomikos poveikis žmonių gyvenimui yra kur kas gilesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio ir jis susiveda ne vien tik į pinigų skaičių žmogaus piniginėje. Todėl šiame straipsnyje pasižiūrėsime į ekonominio nuosmukio kamuojamus Vakarus  …

“Jūsų sūnus padarė avariją, bet šitą reikalą galima užglaistyti, jei greitai surinksite porą tūkstančių litų.” Atrodo, visiems aišku, kad už tokių pareiškimų slepiasi telefoniniai sukčiai, bet žiūrėk, kai susilaukia žmonės tokio skambučio vieną dieną, racionalus protas užleidžia vietą panikai ir emocijomis. Ir neša žmonės pinigus sukčiams - dideli ir maži, jauni ir seni, po pora tūkstančių, o kartais ir po keliasdešimt tūkstančių. Nors aš, kaip ir daugelis kitų piliečių tokį elgesį laikau smerktinu, kažkur viduje taip pat stebiuosi telefoninių sukčiu sugebėjimais. Jūs įsivaizduojate, kiek pinigų jie uždirbtų įmonėms, jeigu juos …

Prieš porą dienų, silpnybės akimirką, beveik patikėjau žurnalistų įnirtingai brukama idėja, jog Lietuvos ekonomika pasinėrė į ekonominę krizę. Ši diagnozė taip stipriai užvaldė mano mintis, kad aš net ėmiau sudarinėti sąrašą svarbiausių dalykų, kuriuos reikia padaryti, kol neprasidėjo krizė. Nueiti į Sirenų festivalį, parsisiųsti knygų iš Amazon’o, apsilankyti pas dantistą, nusipirkti daug, daug sojos pieno ir pagaliau imti investuoti į trečios pakopos pensijinį fondą. Tačiau koks gi buvo mano nustebimas, kai keliaudamas iš vieno prekybos centro į kitą, aš mačiau ne nežinios kankinamus žmones, o minias karingai nusiteikusių pirkėjų entuziastingai …