Su sąlyga, kad namie pagaliau atsirado internetas nusprendžiau parašyt į blogą. Tik šįkart mano įrašas yra skirtas ne progresyviam jaunimui, namudiniams geek‘ams, Vilniaus gatvės hipsteriams ar verslaujantiems dvidešimtmečiams, o rinkos segmentui, kurį kultūringi marketingo specialistai vadina premium auditorija, o lengvai apgirtę žurnalistai – diedais ir barakudomis. Kadangi verslo susitikimuose su šia tiksline auditorija vis tenka išgirsti užtikrintu tonu dėstomą nuomonę, kad „internetinis blogas mums nafik nereikalingas,“ pabandysiu argumentuoti kodėl taip nėra. Be to, žinodamas, kad tikras diedas vertina konkretumą ir apčiuopiamą finansinę naudą, savo įraše pabandysiu apsieiti be tarptautinių žodžių, …

Praeitą savaitę “Laisvalaikio” žurnalistas pakalbino apie blogų rašymą Lietuvoje. Klausimų atsiuntė daug, atsakymų iškarpė dar daugiau, o tai, kas liko, pateikiama pridėtame straipsnelyje. Man asmeniškai patiko, kad naujas iPhone’as ir iPod Nano reklamuojami vos keletą cm nuo mano kuklios nuotraukos. Sakyčiau, labai teisingas kognytivinis kontekstas.

Ką aš supratau po šito interviu? Kad užduoti klausimus yra meno forma. Nelabai plačiai Lietuvoje paplitusi, bet vis dėlto meno forma, kuriai įvaldyti reikia nemažai patirties sukaupti. O kame gi čia menas, paklausite jūs. O menas tame, kad gerai parinktas klausimas išprovokuoja kalbėti spontaniškai ir kalbėti …

Paklausti, kaip jie įsivaizduoja savo ateitį, žmonės neretai susigalvoja daug paikių dalykų: atseit, juodus darbus už mane dirbs robotai, kokainas bus parduodamas vaistinėse, nutukimo genas bus apskritai eliminuotas, o dantys bus auginami garsų terapijos pagalba, klimatas bus reguliuojamas savivaldybių, turistai važiuos atostogauti į Mėnulį ir taip toliau. Labai retai kada po tokio klausimos sulauksi nuogąstavimų, kad galbūt viskas bus žymiai blogiau nei iki šiol. Žmonėms atrodo, kad globalinis atšilimas, nusikalstamumas, demografinės katastrofos, ir pašlijusi ekonomika savaime išnyks kažkur pakeliui į ateitį. O gal neišnyks? Gal tai, kas jums atrodo akivaizdu …

Apie Lietuvos knygynų skurdą ir lėkštumą galėčiau kalbėti ilgai ir nuobodžiai. Tačiau, kadangi šiame gyvenime mane labiau domina teigiami dalykai, paliksiu šią temą kitiems blogeriams.Ć‚Ā  O teigiamas dalykas yra tai, kad Marijos žemėje vis dar atsiranda gerųjų knygnešių, kurie sutinka paaukoti brangius bagažo kilogramus tam, kad parvežtų į Lietuvą pundelį įdomių knygų iš už Atlanto. (Laura - ačiū, ačiū, ačiū). Tad dabar skaitau Daniel Lyons’o knygą “Opcionai: slaptas Steve Jobs’o gyvenimas (parodija)” (Options: The Secret Life of Steve Jobs). Labai linksma knyga, kurioje susipynė gandai, faktai, politika, verslas, ironija ir …

Su nerimu stebėjau kaip pastarąsias keletą savaičių šalti, drėgni orai neigiamai atsiliepė mano kūrybingumui. Įsivaizduojate, net naujienlaiškį mūsų prenumeratoriams ruošdamas mąsčau apie veltinį ir panašius dalykus. Tačiau užteks verkšlenti, geriau pašnekame apie įdomius dalykus. Pavyzdžiui, apie tai, kad šiuolaikinis internetas atima duoną duoną iš IT įmonių gaminančių standartines svetaines.
Na, pradėkime nuo to, kad svetainės kurimas 90% yra beždžioniukų darbas - imi tagus, juos dėlioji, stumdai lentelės, aprašai CSS. Viskas, ko reikia iš tavęs šiuo atveju yra suvokti programavimo kalbos sintaksę ir “sudėlioti” tuos elementus puslapyje. Web 2.0 banga pagimdė keletą …