Pasakojau draugams šią istoriją, tai pamanau, kad reikėtų pasidalinti ja ir su blogo skaitytojais. Šią savaitę Silicio slėnyje driokstelėjo tokia PR bomba, kokios neteko matyti nuo krizės laikų. Pranešimas spaudai išprovokavęs šią bombą skelbė apie tai, kad startavo naujas socialinis tinklas pavadinimu Color.com. Tačiau vietoje įprastų bandymų paaiškinti skaitytojams kuo šis tinklas skiriasi nuo pagrindinių konkurentų ir ką jame galės veikti lankytojai, Color.com įkūrėjai pranešė, jog jie ką tik pritraukė $41 milijoną investicijų iš Sequoia Capital, Bain Capital Ventures ir Silicon Valley Bank, o konkurentai jų nejaudina, nes tai ką jie …

Savo bloge esu ne kartą išsakęs mintį, kad Lietuvai trūksta inovatyvių verslo idėjų ir originaliai mąstančių žmonių, kad vaikydamiesi greitų pinigų tautiniai verslininkai dažnai iššvaisto savo talentą “monkės bizniams,” kad spręsdami problemas nesugebame sukurti universalių sprendimų, kurie būtų pritaikomi ir už Lietuvos ribų. Nenorėdamas apsiriboti vien tik kritika šiandienos įraše ketinu pateikti keletą įdomių sprendimų iš internetinių mokėjimų rinkos.
“Kaip galima sugalvoti kažką naujo internetiniuose mokėjimuose?” – turbūt klausiate jūs savęs. Juk ši rinka jau nuo seno yra pasidalinta trijų milžinų – Google, Apple ir PayPal – bei keleto stambesnių bankų …

Darant verslą mūsų visų mylimoje šalyje yra lengva pamiršti kaip svarbu versle turėti vaizduotę: juk formulė “nupirk pigiau, parduok brangiau ir išnaudok stipriau” paprastai reikalauja ne sugebėjimo pamatyti naujas galimybes, o veikiau gebėjimo nutaisyti rūsčią veido išraišką ir visada po ranka turėti pederastkę su stambiais banknotais.
Tokioje aplinkoje auganti jaunoji karta, paprašyta įjungti vaizduotę ir kūrybiškai išspręsti opią nūdienos problemą, pasiūlo iškviesti taksi internetu, gauti nuolaidų kuponą sms’u arba bėgti nuo realybės į įvairaus plauko žaidimus ir simuliatorius. Tik naujų projektų pavadinimai vis dar priverčia aiktelti iš nuostabus: na kur tau neįsijungs …

Kalbėti apie naujus internetinio verslo modelius Lietuvoje yra kiek nejauku, juk lietuviškas LinkedIn‘as, jau nekalbant apie didžiųjų įmonių marketingo kabinetus, iki šiol pilnas samprotavimų apie tai, koks beprasmiškas yra Twitter‘is ir kaip Facebook‘as su 700,000 lietuviškų profilių yra laikinas mados dalykas. Tačiau kalbėti apie šiuos dalykus reikia, nes tik tokiu būdu galima tikėtis, jog koks nors talentingas septyniolikmetis iš Viršuliškių vieną dieną ims ir sugalvos lietuvišką Skype‘ą ar bent jau sukurs svetainę vertą TechnCrunch ir Mashable straipsnių. Todėl šiandieną noriu pristatyti tris verslus uždirbančius pinigus iš savo sugebėjimo panaudoti socialinius …

Sunku yra patikėti, kad prie tokių temperatūrų Vilniuje dar vyksta verslo renginiai. Dar įstabiau yra tai, kad juose lankosi ne vien usual suspects iš startup’ų pasaulio, bet ir prakutę verslininkai, verslo angelai iš Lietuvos bei užsienio VC (=rizikos kapitalo investuotojai). Kalbu apie liepos 15 d. Open Coffee Club organizuotą susitikimą su the Difference Engine verslo vystymo programa ir keleto lietuviškų startup’ų prisistatymus investuotojams bei kolegoms. Dinamiškas, dalykiškas, kupinas gero humoro ir neoficialaus bendravimo renginys pasirodė įdomus dėl dviejų priežasčių: visų pirma, tuom, jog sugriovė mitą apie inertišką Lietuvą, kurioje verslas …

Praeitais metais, pačiame krizės įkarštyje, CBS televizija pristatė amerikiečiams naują TV realybės šou “Direktorius pogrindyje” (Undercover Boss). Kiekviename epizode vienos didelės korporacijos vykdantysis direktorius incognito dirba pačio žemiausio lygio darbus savo kompanijoje, tikėdamasis pamatyti iš arti kaip uždirbami jo milijonai ir išgirsti ką apie kompaniją kalba eiliniai darbuotojai. Kadangi direktorius yra nuolatos filmuojamas, aplinkinių įtarimams išsklaidyti laidos prodiuseriai sukūrė legendą apie tai, kad laidos veikėjas yra bankrutavęs nekilnojamo turto vystytojas bandantis iš naujo kabintis į gyvenimą ir sutikęs nusifilmuoti dokumentiniame filme apie tai, kaip žmonės bando pramokti naujo amato. Užteko …

Šiandieną buvo ta diena, kai skaityti rytinius tweet‘us apsimokėjo – tik perskaitęs organizatorių žinutę prisiminiau, kad TEDxVilnius įvyks šiandieną, o ne rytoj, kaip aš maniau. Tiems, kas nežino kas yra TED (šifruojasi kaip Technology, Education, Design), tai – konferencijų pasaulio “Bentley”: vieta, kur neeiliniai žmonės – Bill‘as Clinton‘as, Douglas Adams, Steve Jobs, Isabel Allende ir kt. – daro pranešimus nestandartinėmis temomis – spaghetti padažo istorija, klasikinės muzikos vaidmuo sprendžiant Izraelio-Palestinos konfliktą, kaip nulaužti Wii konsolę ar kas trukdo įveikti AIDS epidemiją besivystančiose šalyse. Kadangi pats TV neturiu, TED pranešimai man …

1985 m., kai buvo atidaryta NUMMI gamykla, GM buvo didžiausia automobilių gamintoja JAV; jos artimiausias konkurentas, Ford, užėmė perpus mažiau – 21% rinkos. Tačiau nežiūrint į šlovingą praeities reputaciją, jos valdoma rinkos dalis nuolatos mažėjo, o kompanijos nesugebėjimas pažaboti gamybos defektus vis stipriau atsiliepdavo pardavimams. NUMMI įdiegta efektyvios gamybos sistema siūlė akivaizdų sprendimo būdą GM problemai: juk skaičiai aiškiai rodė, kad iš japonų atėjusi komandinio darbo tvarka padeda pagaminti daugiau kokybiškų mašinų turint mažiau darbininkų. Tokios milžinės kaip GM atveju, sėkmingai įgyvendinta gamybos reforma padėtų sutaupyti ne milijonus, bet milijardus

Prieš keletą savaičių klausiausi amerikiečių žurnalisto Frank Langfitt‘o pasakojimo apie savotišką komercinio pasaulio anomaliją – jungtinę General Motors (GM) ir Toyota automobilių gamyklą. Langfitt‘as kalbino daugybę žmonių vienaip ar kitaip susijusių su gamykla – liaudyje vadinama NUMMI – ir iš šių interviu surėdijo labai įdomų žurnalistinį tyrimą apie tai kaip paversti blogą įmonę sėkminga verslo organizacija ir kaip tokie pokyčiai įtakoja dideles kompanijas. Kadangi mano siūloma santrauka tėra paviršutiniškas tyrimo nupasakojimas, labai rekomenduoju pasiklausyti This American Life podcast‘ą - nesigailėsite.
NUMMI automobilių gamyklos atsiradimas, kad ir koks netikėtas jis būtų, iš …

Straipsnio tęsinys. Skaitykite pirmą dalį.
Na pakaks jau vardyti Twitterio blogybes, manau, kad atėjo laikas pakalbėti apie tai, kuom šis socialinis tinklas yra naudingas įmonėms ir kodėl įprastas korporatyvinis blogas ar Facebook‘o puslapis nesugebės jo pakeisti.
Visų pirma, Twitter‘io čiulbesiai pasižymi ta įdomia savybe būti adresuoti visam pasauliui ir konkrečiam žmogui, kas reiškia, kad žmonės pažįsta jūs ne per sausus pranešimus spaudai ir suredaguotas kalbas, o per jūsų spontanišką bendravimą, per tai kaip greitai jūs reaguojate į savo pašnekovus ir kiek nuoširdžiai jūs stengiatės pagelbėti klientams besikreipiantiems į jus internetu. Tokios kompanijos …