Praeitais metais, pačiame krizės įkarštyje, CBS televizija pristatė amerikiečiams naują TV realybės šou “Direktorius pogrindyje” (Undercover Boss). Kiekviename epizode vienos didelės korporacijos vykdantysis direktorius incognito dirba pačio žemiausio lygio darbus savo kompanijoje, tikėdamasis pamatyti iš arti kaip uždirbami jo milijonai ir išgirsti ką apie kompaniją kalba eiliniai darbuotojai. Kadangi direktorius yra nuolatos filmuojamas, aplinkinių įtarimams išsklaidyti laidos prodiuseriai sukūrė legendą apie tai, kad laidos veikėjas yra bankrutavęs nekilnojamo turto vystytojas bandantis iš naujo kabintis į gyvenimą ir sutikęs nusifilmuoti dokumentiniame filme apie tai, kaip žmonės bando pramokti naujo amato. Užteko …

Prisipažinsiu, nežiūrint į metai iš metų besikaupiantį cinizmą ir atbunkantį nuostabos jausmą, pasakojimai apie japonų kultūros kitoniškumą vis dar sužadina manyje smalsumą. Aš skaitau apie Shibuya traukinių stotį, per kurią darbo dieną pravažiuoja 2.5 milijonai kelievių, ir bandau įsivaizduoti kokias istorijas pasakoja savo artimiesiems tokios stoties viršininkas. Arba atrandu YouTube reportažą apie ganguro fenomeną, pasakau sau wtf? ir imu spėlioti kaip į tokį dukros pomėgį reaguoja tipiški japonų tėvai. Buitinėmis sąlygomis nufilmuota reklama Noby Noby Boy žaidimui, kuriame vaikai ir tėvai tampo po ekraną žalią žarną, atrodo gal ir juokingai, …

Šiandieną teko pamatyti labai įtraukiantį filmuką apie… nieko… nors gal jame buvo kažkas tokios netikėto, egzotiško ir skanaus, nes 7 minutes jūs galite stebėti pasaulį iš suši padėklo, kažkur Hokkaido mieste tolimojoje Japonijoje. Net keista matyti, kad toks low-tech filmavimo būdas gali užfiksuoti labai gražius žmonių portretus ir dar juokinga pamatyti kaip į šį eksperimentą reaguoja virėjai užkulisiuose.

Ir atkreipkite dėmesį į tai, kiek įdomių dalykų galima užfiksuoti per 7 minutes: pavyzdžiui, 1.46 pamatysite turbūt ėdriausią Hokkaido paauglį, 2.43 ir 3.30 pastebėkite kaip greitai sukasi Japonijos padavėjos, 4.25 mielai atsisėsčiau prie …

“Jūsų sūnus padarė avariją, bet šitą reikalą galima užglaistyti, jei greitai surinksite porą tūkstančių litų.” Atrodo, visiems aišku, kad už tokių pareiškimų slepiasi telefoniniai sukčiai, bet žiūrėk, kai susilaukia žmonės tokio skambučio vieną dieną, racionalus protas užleidžia vietą panikai ir emocijomis. Ir neša žmonės pinigus sukčiams - dideli ir maži, jauni ir seni, po pora tūkstančių, o kartais ir po keliasdešimt tūkstančių. Nors aš, kaip ir daugelis kitų piliečių tokį elgesį laikau smerktinu, kažkur viduje taip pat stebiuosi telefoninių sukčiu sugebėjimais. Jūs įsivaizduojate, kiek pinigų jie uždirbtų įmonėms, jeigu juos …

Paprastai aš tokius filmukus dedu į savo asmeninį puslapį Facebook tinkle. Tačiau šįkart pamaniau, kad vaizdai iš šio klipo padės pralaužti bent porą kūrybinių barjerų jūsų galvose, todėl spausdinu jį čia. Raudonos ‘matrioškės’ šiose reklamose (o jų yra keletas) lyg tai yra čili pipirai, jie yra Tarako pomidorų padažo prekinis veidas. Žodis ‘Tarako’ Japonijoje reiškia menkės ikrai, todėl Tarako matrioškės, kurios yra turėtų būti čili pipirais, elgiasi kaip didelis būrys… menkės ikrų. Jo, prasmės čia nedaug, bet muzikinis takelis įsirėžia į sąmonę stebėtinai giliai ir greitai.

Na, matyt, toje dainoje yra …