PowerPoint’as iki šiol dažnai yra suprantamas kaip korporatyvinis įrankis, kuris gali sukelti tik egzistencinį skausmą, migrenos priepuolius ar estetinę kančią. Tačiau pasaulyje vis dar atsiranda žmonių, kurie sugeba prezentacijas paversti pramoga ir netgi išnaudoti jas savęs reklamavmui. Štai įkvepiantis pavyzdys iš Kanados:
The World’s Greatest Opportunity

Jesse sugebėjo surinkti tuos $2,275 per 26 valandas. Tad kitą kartą, kai kažkas jūsų paklaus kas yra web 2.0, galite atsakyti, kad tai toks judėjimas, kuris vieniems žmonėms leidžia pardavinėti savo prezentacijas po $500 dolerių, o kitus priverčia jas platinti nemokamai. Nors negali pykti, galų gale, …

Kaip supratau iš mūsų premjero pasisakymo per paskutinį Mobile Mondays renginį, prieš savaitę, Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dvidešimtemtis bus švenčiamas taip, kad kilnosis net Ignalinos Atominės Elektrinės stogas. Nors pažįstant Lietuvos politikus, tas trankus šventimas dažniausiai pasireiškia dar ilgesnėmis, nuobodžiomis kalbomis ir, geriausiu atveju, 5 min trepsėjimo pasiutpolkės ritmu su kokio tautinio kolektyvo moteriškaitėm. Tačiau nežiūrint į tai, šiandieninė sukaktis yra tikrai graži proga ir švęsti ją verta, net jeigu jūs esate toli nuo Lietuvos ar kadaise kovojote “ne už tokią Lietuvą”. Šių minčių vedamas sukurpiau alternatyvią kovo 11-tos kalbą: tokią, …

Pirmadienio nakties ieškojimai kartais pateikia nuostabių perliukų. Štai paimkime pavyzdžiui simfoninio orkestro dirigentus. Atrodytų, šie žmonės savo gyvenime užsiima tik tuo, kad įnirtingai mosikuoja lazdele ir nurodinėja kitiems muzikantams ką daryti. Tačiau aplinkiniai į juos žiūri su tokia pagarba ir nuolankumu, kokio pavydėtų net aršiausias kelių eismo policininkas. Mane asmeniškai dirigentų darbe visą laiką intrigavo kitas dalykas: kaip orkestras sugeba įžvelgti prasmę chaotiškuose dirigento gestuose? Ir kaip vienas žmogus su lazdele gali staiga kilstelti visą orkestrą į naujas profesines aukštumas? Kodėl muzikantai, puikiai išmanantys savo specialybę, natas bei instrumentus, tik …

Kaip ir kiekvienas save gerbiantis post-modernistas aš pradedu savo darbo dieną norėdamas tapti bent vienos, o dar geriau iš karto keleto sričių specialistu. Ir kaip kiekvienas save gerbiantis post-modernistas aš visiškai neturiu laiko tokiems menkniekiams kaip žinių ir įgūdžių gilinimas, praktinis darbas ar savišvieta. Todėl kiekvieną dieną tenka nertis iš kailio bandant pateikti savo diletantiškas mintis kaip autoritetingą nuomonę bei slapčia tikėtis, kad išplėstų šnervių ir pakeltų antakių užteks savo autoritetui apginti.
Antra vertus, visi lietuviai mielai žaidžia šį diletantišką žaidimą, tik kiti žmonės mėgsta rinktis labiau tradiciškas sritis: pavyzdžiui, mano …

Švietimo ateitis - kokia ji? Aplinkui tenka matyti labai netgi įdomių įsivaizdavimų apie tai, kaip turėtų atrodyti ateities mokykla. Štai Rusijos finansų ministras pareiškė, kad aukštoji matematika užmuša moksleivių kūrybingumą, todėl ją reikia išbraukti iš privalomų dalykų sąrašo. Amerikiečiai tą patį ketina daryti su seksualinio švietimo pamokomis, kur paaugliai yra mokomi, jog vienintelis būdas apsisaugoti nuo nėštumo ir venerinių ligų yra išsižadėti sekso ir nešioti žiedą su užrašu “Tikra meilė laukia“. Sako, kad nuo tokių pamokų užneštėjusių paauglių tik daugėja.
Be to, kad ir kaip tradiciniai mokytojai norėtų matyti namų darbus …

Kaip jūs manote, ar žmogaus IQ yra svarbus priimant jį į darbą? Na, aš nekalbu apie kraštutinius atvejus, kai žmonių IQ labai stipriai nukrypsta nuo standartinio vidurkio - 100 taškų; veikiau, aš kalbu apie tas situacijas, kai jums tenka rinktis tarp dviejų kandidatų, kurie yra labai panašūs, bet atlikus testus paaiškėja, kad vieno kandidato IQ yra, sakykime, 110, o kito - 130. Kuriam kandidatui jūs teikiate pirmenybe tokiu atveju? Ir kas įtakoja konkrečiai jūsų pasirinkimą? Akivaizdu, kad jeigu būsimas darbuotojas turės dirbti labai nuobodų, monotonišką darbą ir kartoti “taip, šefe”, …

Lietuviškoje blogosferoje yra nemažai reklamos aukų. Jie apie tai kalba atvirai arba beveik atvirai. Ir žmonės už tai juos myli. Ir jų blogus labai noriai skaito. Šiandieną aš irgi kažkaip užsimaniau būti reklamos auka. Ne, aš nenoriu sulaukti daugiau skaitytojų, tiesiog noriu, kad mane traumuotų, žalotų ir indoktrinuotų ne kažkokiom pigiom skrajutėm apie nuolaidas plastikiniams langams ar kraujospūdžio matavimo aparatams, o reguliariai atsiųsdami apysunkę dėžutę su užrašu Matter (angl. materija). Aišku, aš nekrisčiau taip žemai, kaip šitas geek’as ir nesidaryčiau Matter tatoo ant krūtinės, bet tikrai padėkočiau žmogui, sugalvojusiam, jog …