PowerPoint’as iki šiol dažnai yra suprantamas kaip korporatyvinis įrankis, kuris gali sukelti tik egzistencinį skausmą, migrenos priepuolius ar estetinę kančią. Tačiau pasaulyje vis dar atsiranda žmonių, kurie sugeba prezentacijas paversti pramoga ir netgi išnaudoti jas savęs reklamavmui. Štai įkvepiantis pavyzdys iš Kanados:
The World’s Greatest Opportunity

Jesse sugebėjo surinkti tuos $2,275 per 26 valandas. Tad kitą kartą, kai kažkas jūsų paklaus kas yra web 2.0, galite atsakyti, kad tai toks judėjimas, kuris vieniems žmonėms leidžia pardavinėti savo prezentacijas po $500 dolerių, o kitus priverčia jas platinti nemokamai. Nors negali pykti, galų gale, …

Vienas kolega blogeris teigia, kad verslaujantys žmonės dažnai nurungia dideles kompanijas: suprask, žmonės lankstesni, nuoširdesni, greičiau reaguoja. Tas yra visiška tiesa. Tačiau įdomu yra tai, kad šiuolaikiniai įrankiai ir WEB2.0 tipo svetainės įgalina pavienius asmenys ne tik efektyviau kloti plyteles vonioje, bet taip pat analizuoti informaciją ir pelnytis iš įžvalgų, kurias ankstesniais laikais būdavo įmanoma pasiekti tik dirbant prestižiniame universitete ar gerai slaptame saugumo tarnybos skyriuje. Štai jums paprasta iliustracija: vienas nagingas programuotojas iš JAV, neišleisdamas nei cento, vos per 30 valandų užkūrė tokią duomenų kasybos programą, kokiai FTB paprašytų …

Kaip jūs galvojate, kur dažniausiai galima sutikti žmones nieko neišmanančius apie mobiliuosius telefonus? O tuos, kurie neturi menkiausio supratimo apie finansinius bankų produktus? Atsakymas į abu šiuos klausimus yra labai netgi lengvas: neišprusę žmonės mėgsta leisti laiką ten, kur jie gali įveikti nežinojimo sieną ir pagerinti savo išgyvenimo šansus šiuolaikinėje visuomenėje - mobilaus ryšio kompanijų salonuose ir bankų aptarnavimo skyriuose. Toks elgesys yra lengvai paaiškinamas žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos: didėjančios konkurencijos sąlygomis, bet koks pranašumas – blizgantis Nokia telefonas, bevielis internetas ar 33 kv.m. butas Palangoje – padidina tikimybę susirasti …

Šį savaitgalį prisiminiau tokį keistą 1980-ųjų filmą - „Būti ten“ (Being There). Filme pasakojama istoriją apie sodininką vardu Chance, kuris visą gyvenimą dirbo vienam šeimininkui Vašingtone, neturėjo jokio išsilavinimo, o visų savo žinių apie aplinikinį pasaulį sėmėsi iš TV laidų. Po šeimininko mirties, Chance priglaudžia vieno politinio lobisto šeima, kur jis sulaukia didelio politikų, verslininkų, žiniasklaidos, ir turtingų, bet nelaimingų žmonų dėmesio. Nors Chance yra labai riboto intelekto žmogus, mažai ką suprantantis apie šiuolaikinę visuomenę, ir trokštantis tik vieno dalyko – žiūrėti TV, aplinkiniai įžvelgia jo žodžiuose kažin kokią gilią …

Įsivaizduokite tokią situaciją: sėdite jūs ofise ir sukaupę visas jėgas gimdote, atseit, svarbią prezentaciją. Gimdote intensyviai, nustumę į šoną visus kitus darbus, netgi privertę save 15 min negalvoti apie naujausią iTunes Genius įskiepį, nors rankos taip niežti išbandyti, kas čia per pribambasas toks. Aišku, giliai viduje jūs žinote, kad visos tos pastangos yra iš anksto pasmerktos, nes popieriais nuklotas biuro stalas yra paskutinė vieta, kur galima rasti gerų minčių prezentacijai, bet išoriškai jūs vis dar valdotės ir neparodote savo frustracijos. Ir tada į pašto dėžutę įkrenta laiškelis iš “ten”: “rytoj …